Pirmoji Kietaviškių bažnyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje ir rašytiniuose dokumentuose paminėta 1504 bei 1522 m. Manoma, kad bažnyčia sunyko per reformaciją. Antrąją, medinę bažnyčią 1676 m. pastatė Vitebsko vaivada Leonardas Pociejus, Kietaviškių dvaro savininkas. Didikai Pociejai rėmė ir bažnyčios išlaikymą. Ją išlaikė ir valstiečių prievolės bei parapijiečių aukos.
1744 m. parapijai priklausė Kietaviškių miestelis, dvaras, 4 palivarkai ir 12 kaimų. Kietaviškių parapijoje buvo 4 koplyčios: Senosiose Kietaviškėse, Mijaugonių, Abromiškių ir Dembinos dvaruose. Jose buvo laikomos mišios. Senųjų Kietaviškių koplyčia sunyko.
1738 m. sudegė Kietaviškių klebonija ir visi aktai bei dokumentai.
Prasidėjo spaudos draudimo metai. 1883 m. į Kietaviškes atvyko kunigas Silvestras Gimžauskas, atkaklus lietuvybės žadintojas, išdirbęs čia vienerius metus. 1884 m. kun. S. Gimžauską pakeitė D. Valavičius, kuris čia klebonavo net 26 metus. 1905 m. patvirtintas dabartinės mūrinės Kietaviškių bažnyčios projektas, parengtas inžinieriaus A. Sonino. Įrengta plytinė, plytų gamybai naudotas vietinis molis. Pagamintos plytos labai patvarios.
1910 m. į Kietaviškes atvyko klebonas kun. Kajetonas Čepanas, dabartinės bažnyčios fundatorius, aktyviai pasireiškęs statant bažnyčią. Abu kunigai kartu su parapijiečiais pastatė naują mūrinę bažnyčią. Jos architektas – V. Michnevičius. Tačiau 1914 m. bažnyčios statybą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Tuo metu testovėjo naujai išmūrytos bažnyčios pastatas uždengtu stogu, be bokštų, neįrengtu vidumi. 1915 m. vokiečiai bažnyčią norėjo paversti sandėliu, bet nakties metu gyventojai pernešė altorius iš senos bažnyčios į naują ir ryte pradėjo pamaldas. Antroji bažnyčia, stovėjusi 239 metus, buvo išardyta. 1920 metais, toliau pasistūmėjus frontui, pratęstas bažnyčios tvarkymas.
1922 m. balandžio 5 d. mirė bažnyčios statytojas kun. K. Čepanas. Zakristijoje yra dailininko Petro Kalpoko nutapytas kunigo portretas. Palaidotas Kajetonas Čepanas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.
1925 – 1937 m. Kietaviškių bažnyčioje darbavosi kunigas A. Pakštys.
1956 m. klebono Rapolo Juknio ir vikaro kunigo Petro Ašakos rūpesčiu bažnyčia galutinai suremontuota ir dekoruota. Vėliau čia klebonavo kunigai P. Valatka, Antanas Jurgilas, Jonas Sabaliauskas, Robertas Grigas, Nikalojus Novickis, Leonas Klimas, Jurgis Kazlauskas, Jonas Zubrus, Alfrėdas Rukšta, Gediminas Tamošiūnas. Šioje bažnyčioje savo dvasininko kelią pradėjo ir JE kardinolas Vincentas Slatkevičius.
Nuo 2001 m. Kietaviškių klebonas yra Dainius Jančiauskas.
Dabartinė mūrinė bažnyčia – didinga, spinduliuojanti ramybe ir paslaptimi, prisiglaudusi aukštų medžių paunksnėje – yra eklektinės architektūros, maišytų stilių. Bažnyčia sumūryta iš plytų, jos apačia – iš tašytų akmenų. Interjero apipavidalinimas barokiškas. Bažnyčią puošia vertingi šventųjų paveikslai ir skulptūros: kunigo K. Čepano portretas, kilnojamas altorėlis su paveikslais „Marijos apreiškimas” ir „Marija Rožančinė”. Bažnyčioje yra trys altoriai. Centriniame – „ Švč. Trejybės” paveikslas.
Bažnyčia visus sovietmečio metus savo interjere išsaugojo Lietuvos trispalvę, 1956 m. dekoratorių sumaniai įkomponuotą į šv. Jurgio paveikslą.
Senovę mena ir bažnyčios vargonai, pastatyti 1882 m. Vargonai saugotini kaip profesionaliai padarytas instrumentas, tinkamas plačiam koncertiniam repertuarui. 1910 m. Kietaviškėse vargonavo žinomas muzikos kūrėjas Jonas Dambrauskas.
Ir šiandien, kaip kitados, didžiausia bendruomenės šventė – Švč. Trejybės atlaidai, vykstantys savaitę po Sekminių.
Literatūra ir šaltiniai:
- Lukšionytė–Tolvaišienė, Nijolė.Michnevičius, Vaclovas: [inžinieriaus, architekto, suprojektavusio Švč. Trejybės bažnyčią Kietaviškėse (1915) biografija]. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – [T.] 15, p. 30–31.
- Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Naujosios Kietaviškės: [Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia] // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 110.
- Poligienė, Svetlana. Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia: [bažnyčios istorija]. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas / Sudarytoja Svetlana Poligienė. – Vilnius : Savastis, 2006. – P. 102–107.