Dailininkės Marijonos Sinkevičienės tekstilės darbų paroda „Troškimas“

„Troškimas – gyventi saugioje aplinkoje. Ši kūrinio idėja yra tekstilės darbų ciklo „Prikelta į būtį“ tęsinys. Tai ketvirtoji dalis: pirma – „Prikelta į būtį“, antra – „Atmintis“, trečia – „Laiškai“, o ketvirta – „Troškimas“.

Šią parodos idėją „Troškimas“ noriu pateikti kaip atliepiančią pagrindinį tekstilės kūrinių ciklą „Prikelta į būtį“. Gyventi ir dirbti harmoningame pasaulyje, kuris susijęs su kosmoso visuma, neišvengiamai diktuojančia Žemės, kaip kosmoso planetos, egzistenciją ir vyksmą. Neįmanoma pakeisti darnos, kuri atsiskleidžia planetų išsidėstyme: kaip naktis ir diena, metų kaita ir kiti gamtos ciklai. Tai vertikalė, kuri duota iš viršaus, o horizontalė – tai mes: žmonės, gyvūnija, augmenija, esanti ir egzistuojanti Žemėje. Kaip tekstilėje – metmenys ir ataudai. Metmenys eina iš viršaus į apačią, o ataudai – horizontalia kryptimi; jais mes įprasminame savo būtį Žemėje, paliekame savo ženklus ir pėdsakus.

Šiuo atveju mano pasirinkta idėja yra atkreipti visuomenės, žiūrovų dėmesį į tai, kad žmonija, susiskirsčiusi į valstybes ir regionus, neišvengiamai turi bendrų ryšių ir panašumų. Šią mintį pristatau studijuodama pasaulio tekstilės ornamentiką, išlikusią nuo priešistorės laikų. Geometriniai ornamento motyvai Andų kultūroje, Malaizijoje, Skandinavijoje ir Lietuvoje yra labai panašūs, netgi galima sakyti – tapatūs, nors jie kilę iš labai skirtingų kraštų. Tokių tekstilės geometrinių ornamentų motyvų randame lietuvių ornamentikoje ir kitų šalių kultūrose. Taigi pasaulis turi daug gražių bendrų panašumų per amžius. Tačiau dažnai neatrandame bendros kalbos, kaip išsaugoti, gerbti ir vertinti tą nuostabų gėrį ir grožį, kuris mums yra duotas nuo Dievo.

Troškimas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas pasaulio istorijoje nuo amžių jungė, vienijo ir buvo išreikšta rašytiniuose šaltiniuose, literatūroje – troškimas gyventi saugioje aplinkoje. Buvo kalbama apie kilnius visuomenės santykius su kūrinija. Tai palikta kaip istorinis paveldas, liudijantis skirtingų pasaulio regionų žmonijos tapatumą – tarsi bendrus ženklus ir susikalbėjimą.

Savo kūrybiniame darbe noriu aiškiai parodyti ir pademonstruoti skirtingų pasaulio regionų tapatumą per tekstilės ir literatūros paveldą, kurie sudaro bendrą visumą ir liudija, kokie mes esame panašūs. Per kultūrą galime atrasti bendrą sutarimą, vedantį ir į politinius susitarimus bei santaiką. Kiek daug turime susikalbėjimo ženklų ir tapatumų, kiek daug nuo istorinės laiko pradžios išsakytų minčių apie pastovią, o kartu ir trapią mūsų Žemės, kaip planetos, egzistenciją.

Trūksta tik vieno – meilės mūsų Žemei, jos grožiui ir resursams, meilės ir pagarbos žmogui, bendros kalbos vardan gėrio. Sukurti, išausti ir išsiuvinėti skirtingų pasaulio regionų tekstilės ornamentų motyvai iliustruoja bendrus kultūros raiškos bruožus. Literatūroje pateikti tekstai iš ankstesnių istorinių laikotarpių yra aktualūs ir šiandien. Tai rodo galimybę ir tikimybę pasaulio tautų susikalbėjimui, turint iš praeities amžių bendrų gėrio ir grožio, minties ir išminties tapatumų.“

Marijona Sinkevičienė