Ešelonais išvežtas gyvenimas…
-
-
-
Taigos glūdumoj, ant susmegusio sniego
Tiktai mūsų ir kiškio pėdos…
Gruodis baigiasi, pūgos tęsiasi-
Lietuvoj greit Kalėdos.
O čia tik svaiginantis rūkas
Ir džeržgiantys pjūklai.
Aimanuodami griūva medžiai,
Gyvomis šakomis linguodami…
Dvi mergaitės atklydėlės
Kirviais tašome baltą liemenį.
Byra miško ašaros…
Duonos kriaukšlė sustingo į akmenį,
Juodas vakaras artyn sėlina…
Tokios tavo ir mano Kalėdos…
Traukiam, traukiam atšipusį pjūklą
Ir niūniuojame ,,Tyliąją naktį varpas sugaudė…“
Jadvyga Godunavičienė
-
-
1944 m. liepą, vokiečiams traukiantis, Sovietų Sąjungos armijos daliniai peržengė Lietuvos sieną ir per Vilniaus puolimo operaciją užėmė Trakus, o gana greit ir beveik visą Lietuvos teritoriją.
Sovietų valdžios dokumentuose pradžioje situacija Trakų apylinkėse vaizduota kaip rami, tačiau labai greitai partizanų veiksmų išgąsdinta Trakų apskrities sovietinė valdžia, Sovietų Sąjungai teikiamose dokumentuose pabrėžia, kad regione dar neatliktas „valymas“ ir nesunaikinti „tautos priešai“, o smulkios „gaujos“, besislapstančios miškuose, sudaro neigiamą žmonių požiūrį į sovietinę valdžią, todėl sunku išsiaiškinti ūkių savininkus, aktyviai padėjusius vokiečiams, iš kurių žemė turėjo būti atimta.
-
-
Kariuomenės daliniai Lietuvoje rengė baudžiamąsias bylas, kuriose gyventojai buvo kaltinami politiniais nusikaltimais – „tėvynės išdavimu“, „kontrrevoliucine veikla“, „kenkimu“- apkaltinti galėjo būti ir prievolių neįvykdę ūkininkai, nepalankiai apie sovietų valdžią atsiliepę, sovietinę tvarką ar aukštus valdžios pareigūnus pašiepę žmonės ar tiesiog kitaip mąstantys, įtaką visuomenėje turintys asmenys, inteligentai. Tokie žmonės būdavo teisiami ir prasidėdavo brutalus masinis gyventojų iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų ir vežimas į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus į Archangelsko, Magadano, Kolymos, Komijos, Kazachijos, Mordovijos ir daugelio kitų SSRS vietovių lagerius. Iš gimtųjų vietų gyventojai buvo išvežami dažniausiai naktį, slapta, gyvuliniuose vagonuose. Tremiamos buvo šeimos: tėvai, seneliai, vaikai, ką tik gimę kūdikiai ir ligoniai.
-
-
1945 m. pavasarį Sovietų valdžia atsižvelgė į Trakų apskrities prašymą dėl neramumų apskrityje, kaip represinę priemonę naudoti trėmimus. Taigi, Trakų apskritis buvo viena iš pirmųjų Lietuvos apskričių, kurioje anksčiausiai po Raudonosios armijos įžengimo į Lietuvą prasidėjo trėmimai.
1945 m. vasarį į Molotovo (Permės) sritį ištremtos pirmosios šeimos
-
-
1945 m. liepos 17 d. šeimų masinis trėmimas pradėtas 4 val., pabaigtas 11 val. Iš Trakų apskrities ištremtos 44 šeimos (180 žmonių): iš Onuškio valsčiaus – 15, Kaišiadorių – 12, Žaslių – 9, Žiežmarių – 5. Tarp ištremtųjų buvo ir Stefanijos Kazlauskaitės šeima. Stefanija būdama vos 9 m. ištremta kartu su tėvu Juozu, seserimis Brone ir Marcele bei broliu Stasiu. Sulaikymo metu Stefanijos mamai pavyko pabėgti ir išvengti trėmimo. Tremiamai šeimai formaliai buvo leidžiama pasiimti daiktų, tačiau dažniausiai šeimoms, kaip ir Stefanijos šeimai, neduodavo nei laiko, nei vietos daiktams susidėti, o likęs tremtinių turtas buvo konfiskuojamas.
-
-
Sulaikyta Stefanija su šeima buvo pristatyta į Kaišiadorių geležinkelio stotį, ten su kitomis šeimomis uždaryti į gyvulinius vagonus su užkaltais langais. Žmonių į vagonus talpindavo kuo daugiau, o sąlygos vagone labai blogos. Stefanija, kaip ir kiti kartu vežami žmonės, nežinojo kelionės tikslo ir kas laukia toliau. Kelionė iki Mendelevo stoties truko pusę mėnesio, vėliau Stefanija su šeima buvo persodinti į sunkvežimius, kuriais važiavo dar apie 100 km., po to dar 5 km. buvo vežami arkliais. Galiausiai Stefaniją su šeima atvežė į Molotovo sritį (dabar Permės sritis), Belojevo raj. (dabar Kudymkaro), Galiašorą.
-
-
Tremties apylinkes supo miškai, stovėjo seni ir šalti barakai, kuriuose sąlygos buvo labai prastos. Apranga taip pat buvo nepritaikyta aplinkos temperatūrai. Žiemą temperatūra siekdavo iki 40 laipsnių šalčio, o sniego vietomis buvo iki 2 metrų. Šioje vietoje vietinių gyventojų buvo nedaug, kurie taip pat gyveno labai nepasiturinčiai. Galiašoro pagrindą sudarė tik miško kirtimo punktas. Kitaip nei kitose ištrėmimo vietose gyventojai atvykusiems buvo malonūs ir draugiški. Laikui bėgant tremtiniai iš Lietuvos sudarė didžiąją dalį Galiašoro gyventojų.
-
-
Pagrindinis tremtinių darbas buvo pjauti mišką, nupjautus rąstus sudėti į krūvas, o šakas sudeginti.
Tremtinių darbas buvo neterminuotas, darbo sąlygos labai sunkios. Iki darbo tekdavo įveikti 10 km. atstumą pėsčiomis, tik daug vėliau į darbą tremtiniai buvo vežami sunkvežimiais, traktoriais ar rogėmis. Ryte ir vakare komendantas registruodavo visus tremtinius, tokia registracija buvo vykdoma iki 1958 m.
Iš pradžių tremtiniai jokio atlyginimo negaudavo, tik įvykdžius nustatytas normas, buvo skiriamas 200 gr. duonos per dieną vienam žmogui. Dirbti reikėdavo ir sergant, kitaip nebuvo skiriamas duonos davinys.
Melstis niekas neleisdavo, todėl religines šventes Stefanija ir kiti tremtiniai švęsdavo po darbo ir slapta.
Stefanijai su šeima teko patirti nemažai alinančio darbo, šaltį, badą ir artimųjų netektį.
-
-
Stefanijos tėvas Juozas Kazlauskas už bandymą pabėgti iš lagerio buvo nuteistas 3 metams. Kartu su tėvu bandė bėgti ir Stefanijos brolis Stasys, bet brolis būdamas vaikas teismo išvengė. Stefanija su seserimis ir broliu tėvo daugiau nebematė.
-
-
Tik laikui bėgant gyvenimo sąlygos ėmė gerėti, Stefanijos šeima gavo atskirą kambarį barake, susikasus žemės lopinėlį pasisodino kibirą bulvių. Vėliau pradėtas mokėti atlyginimas (apie 20 rub.), kuris kaip ir maisto davinys priklausydavo nuo įvykdytos normos. Gaunant atlygį už darbą pavyko šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas tremtyje.
-
-
Stefanija Kazlauskaitė su seserimis Brone ir Marcele, broliu Stasiu į Lietuvą grįžo 1963 metais. Grįžus į Lietuvą nei palikto turto, nei gimtųjų namų jau nebuvo likę. 1970 m. išvykus didžiajai daliai tremtinių, o vietiniams gyventojams persikrausčius į Velvą Bazę, Galiašoro gyvenvietė sunyko. Nors sovietinė valdžia leido grįžti į Tėvynę, tačiau trukdė įsidarbinti. Įsidarbinti Stefanijai pavyko tik padedant buvusiai tremtinei Milei Karankevičienei, tuo metu buvusioje Vievio kelių valdyboje, kur dirbo apie metus. Darbas taip pat buvo sunkus. Laikui bėgant Kazlauskai įsigijo namą Šaltupės km.,Balceriškių apyl., Vievio raj. Po to Stefanija pradėjo dirbti besikuriančiame Vievio paukštyne, kuriame dirbo keletą metų.
-
-
Vėliau įsidarbino Vievio vaikų darželyje pagalbine darbuotoja.
1966 m. ištekėjo už Antano Kurmilavičiaus, kuris dirbo Ausieniškių tarybiniame ūkyje traktorininku. Po keleto metų su vyru įsikūrė Pakalniškių kaime, kuriame gimė ir 2 dukros.
1968m. gimė dukra Valė, o 1970 m. susilaukė dukters Janės.
-
-
-Lietuvos Nacionalinis muziejus. Pokario areštai ir trėmimai (1944-1948 m. pradžia) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-29]. Prieiga per internetą: http://www.lnm.lt/pokario-arestai-ir-tremimai-1944-1948pradzia/
-Zizas Rimantas. Sovietinės represijos ir pasipriešinimas joms Onuškio valsčiuje (Trakų aps.)[interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://genocid.lt/Leidyba/13/zizas.htm
-Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas Sovietų Sąjungoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.lietuviaisibire.lt/
-Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/galiasor/
-Lietuvos Nacionalinis muziejus. Pokario areštai ir trėmimai (1944-1948 m. pradžia) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-29]. Prieiga per internetą: http://www.lnm.lt/pokario-arestai-ir-tremimai-1944-1948pradzia/
-Zizas Rimantas. Sovietinės represijos ir pasipriešinimas joms Onuškio valsčiuje (Trakų aps.)[interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://genocid.lt/Leidyba/13/zizas.htm
-Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas Sovietų Sąjungoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.lietuviaisibire.lt/
-
-
-Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/galiasor/ ; https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/
-Kaišiadorių muziejus [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/niekas-nenorejo-mirti-1944-uju-vasara/
-Bibliotekos archyvo medžiaga
-Žirgelis „Skausmo kelias“[interaktyvus]. Prieiga per internetą:
www.lmaleidykla.lt › lituanistica › article › download
-Kaišiadorių muziejus [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/niekas-nenorejo-mirti-1944-uju-vasara/
-Bibliotekos archyvo medžiaga
-Žirgelis „Skausmo kelias“[interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.lmaleidykla.lt › lituanistica › article › download
-
-
Parodą parengė:
Pakalniškių filialo bibliotekininkė
Dovilė Vilkauskaitė,
Pakalniškės,
2020
-
-
Taigos glūdumoj, ant susmegusio sniego
Tiktai mūsų ir kiškio pėdos…
Gruodis baigiasi, pūgos tęsiasi-
Lietuvoj greit Kalėdos.
O čia tik svaiginantis rūkas
Ir džeržgiantys pjūklai.
Aimanuodami griūva medžiai,
Gyvomis šakomis linguodami…
Dvi mergaitės atklydėlės
Kirviais tašome baltą liemenį.
Byra miško ašaros…
Duonos kriaukšlė sustingo į akmenį,
Juodas vakaras artyn sėlina…
Tokios tavo ir mano Kalėdos…
Traukiam, traukiam atšipusį pjūklą
Ir niūniuojame ,,Tyliąją naktį varpas sugaudė…“
Jadvyga Godunavičienė
-
-
1944 m. liepą, vokiečiams traukiantis, Sovietų Sąjungos armijos daliniai peržengė Lietuvos sieną ir per Vilniaus puolimo operaciją užėmė Trakus, o gana greit ir beveik visą Lietuvos teritoriją.
Sovietų valdžios dokumentuose pradžioje situacija Trakų apylinkėse vaizduota kaip rami, tačiau labai greitai partizanų veiksmų išgąsdinta Trakų apskrities sovietinė valdžia, Sovietų Sąjungai teikiamose dokumentuose pabrėžia, kad regione dar neatliktas „valymas“ ir nesunaikinti „tautos priešai“, o smulkios „gaujos“, besislapstančios miškuose, sudaro neigiamą žmonių požiūrį į sovietinę valdžią, todėl sunku išsiaiškinti ūkių savininkus, aktyviai padėjusius vokiečiams, iš kurių žemė turėjo būti atimta.
-
- Kariuomenės daliniai Lietuvoje rengė baudžiamąsias bylas, kuriose gyventojai buvo kaltinami politiniais nusikaltimais – „tėvynės išdavimu“, „kontrrevoliucine veikla“, „kenkimu“- apkaltinti galėjo būti ir prievolių neįvykdę ūkininkai, nepalankiai apie sovietų valdžią atsiliepę, sovietinę tvarką ar aukštus valdžios pareigūnus pašiepę žmonės ar tiesiog kitaip mąstantys, įtaką visuomenėje turintys asmenys, inteligentai. Tokie žmonės būdavo teisiami ir prasidėdavo brutalus masinis gyventojų iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų ir vežimas į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus į Archangelsko, Magadano, Kolymos, Komijos, Kazachijos, Mordovijos ir daugelio kitų SSRS vietovių lagerius. Iš gimtųjų vietų gyventojai buvo išvežami dažniausiai naktį, slapta, gyvuliniuose vagonuose. Tremiamos buvo šeimos: tėvai, seneliai, vaikai, ką tik gimę kūdikiai ir ligoniai.
-
-
1945 m. pavasarį Sovietų valdžia atsižvelgė į Trakų apskrities prašymą dėl neramumų apskrityje, kaip represinę priemonę naudoti trėmimus. Taigi, Trakų apskritis buvo viena iš pirmųjų Lietuvos apskričių, kurioje anksčiausiai po Raudonosios armijos įžengimo į Lietuvą prasidėjo trėmimai.
1945 m. vasarį į Molotovo (Permės) sritį ištremtos pirmosios šeimos
-
- 1945 m. liepos 17 d. šeimų masinis trėmimas pradėtas 4 val., pabaigtas 11 val. Iš Trakų apskrities ištremtos 44 šeimos (180 žmonių): iš Onuškio valsčiaus – 15, Kaišiadorių – 12, Žaslių – 9, Žiežmarių – 5. Tarp ištremtųjų buvo ir Stefanijos Kazlauskaitės šeima. Stefanija būdama vos 9 m. ištremta kartu su tėvu Juozu, seserimis Brone ir Marcele bei broliu Stasiu. Sulaikymo metu Stefanijos mamai pavyko pabėgti ir išvengti trėmimo. Tremiamai šeimai formaliai buvo leidžiama pasiimti daiktų, tačiau dažniausiai šeimoms, kaip ir Stefanijos šeimai, neduodavo nei laiko, nei vietos daiktams susidėti, o likęs tremtinių turtas buvo konfiskuojamas.
-
- Sulaikyta Stefanija su šeima buvo pristatyta į Kaišiadorių geležinkelio stotį, ten su kitomis šeimomis uždaryti į gyvulinius vagonus su užkaltais langais. Žmonių į vagonus talpindavo kuo daugiau, o sąlygos vagone labai blogos. Stefanija, kaip ir kiti kartu vežami žmonės, nežinojo kelionės tikslo ir kas laukia toliau. Kelionė iki Mendelevo stoties truko pusę mėnesio, vėliau Stefanija su šeima buvo persodinti į sunkvežimius, kuriais važiavo dar apie 100 km., po to dar 5 km. buvo vežami arkliais. Galiausiai Stefaniją su šeima atvežė į Molotovo sritį (dabar Permės sritis), Belojevo raj. (dabar Kudymkaro), Galiašorą.
-
- Tremties apylinkes supo miškai, stovėjo seni ir šalti barakai, kuriuose sąlygos buvo labai prastos. Apranga taip pat buvo nepritaikyta aplinkos temperatūrai. Žiemą temperatūra siekdavo iki 40 laipsnių šalčio, o sniego vietomis buvo iki 2 metrų. Šioje vietoje vietinių gyventojų buvo nedaug, kurie taip pat gyveno labai nepasiturinčiai. Galiašoro pagrindą sudarė tik miško kirtimo punktas. Kitaip nei kitose ištrėmimo vietose gyventojai atvykusiems buvo malonūs ir draugiški. Laikui bėgant tremtiniai iš Lietuvos sudarė didžiąją dalį Galiašoro gyventojų.
-
-
Pagrindinis tremtinių darbas buvo pjauti mišką, nupjautus rąstus sudėti į krūvas, o šakas sudeginti.
Tremtinių darbas buvo neterminuotas, darbo sąlygos labai sunkios. Iki darbo tekdavo įveikti 10 km. atstumą pėsčiomis, tik daug vėliau į darbą tremtiniai buvo vežami sunkvežimiais, traktoriais ar rogėmis. Ryte ir vakare komendantas registruodavo visus tremtinius, tokia registracija buvo vykdoma iki 1958 m.
Iš pradžių tremtiniai jokio atlyginimo negaudavo, tik įvykdžius nustatytas normas, buvo skiriamas 200 gr. duonos per dieną vienam žmogui. Dirbti reikėdavo ir sergant, kitaip nebuvo skiriamas duonos davinys.
Melstis niekas neleisdavo, todėl religines šventes Stefanija ir kiti tremtiniai švęsdavo po darbo ir slapta.
Stefanijai su šeima teko patirti nemažai alinančio darbo, šaltį, badą ir artimųjų netektį.
-
- Stefanijos tėvas Juozas Kazlauskas už bandymą pabėgti iš lagerio buvo nuteistas 3 metams. Kartu su tėvu bandė bėgti ir Stefanijos brolis Stasys, bet brolis būdamas vaikas teismo išvengė. Stefanija su seserimis ir broliu tėvo daugiau nebematė.
-
- Tik laikui bėgant gyvenimo sąlygos ėmė gerėti, Stefanijos šeima gavo atskirą kambarį barake, susikasus žemės lopinėlį pasisodino kibirą bulvių. Vėliau pradėtas mokėti atlyginimas (apie 20 rub.), kuris kaip ir maisto davinys priklausydavo nuo įvykdytos normos. Gaunant atlygį už darbą pavyko šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas tremtyje.
-
- Stefanija Kazlauskaitė su seserimis Brone ir Marcele, broliu Stasiu į Lietuvą grįžo 1963 metais. Grįžus į Lietuvą nei palikto turto, nei gimtųjų namų jau nebuvo likę. 1970 m. išvykus didžiajai daliai tremtinių, o vietiniams gyventojams persikrausčius į Velvą Bazę, Galiašoro gyvenvietė sunyko. Nors sovietinė valdžia leido grįžti į Tėvynę, tačiau trukdė įsidarbinti. Įsidarbinti Stefanijai pavyko tik padedant buvusiai tremtinei Milei Karankevičienei, tuo metu buvusioje Vievio kelių valdyboje, kur dirbo apie metus. Darbas taip pat buvo sunkus. Laikui bėgant Kazlauskai įsigijo namą Šaltupės km.,Balceriškių apyl., Vievio raj. Po to Stefanija pradėjo dirbti besikuriančiame Vievio paukštyne, kuriame dirbo keletą metų.
-
-
Vėliau įsidarbino Vievio vaikų darželyje pagalbine darbuotoja.
1966 m. ištekėjo už Antano Kurmilavičiaus, kuris dirbo Ausieniškių tarybiniame ūkyje traktorininku. Po keleto metų su vyru įsikūrė Pakalniškių kaime, kuriame gimė ir 2 dukros.
1968m. gimė dukra Valė, o 1970 m. susilaukė dukters Janės.
-
-
-Lietuvos Nacionalinis muziejus. Pokario areštai ir trėmimai (1944-1948 m. pradžia) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-29]. Prieiga per internetą: http://www.lnm.lt/pokario-arestai-ir-tremimai-1944-1948pradzia/
-Zizas Rimantas. Sovietinės represijos ir pasipriešinimas joms Onuškio valsčiuje (Trakų aps.)[interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://genocid.lt/Leidyba/13/zizas.htm
-Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas Sovietų Sąjungoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.lietuviaisibire.lt/
-Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/galiasor/
-Lietuvos Nacionalinis muziejus. Pokario areštai ir trėmimai (1944-1948 m. pradžia) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-29]. Prieiga per internetą: http://www.lnm.lt/pokario-arestai-ir-tremimai-1944-1948pradzia/
-Zizas Rimantas. Sovietinės represijos ir pasipriešinimas joms Onuškio valsčiuje (Trakų aps.)[interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://genocid.lt/Leidyba/13/zizas.htm
-Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas Sovietų Sąjungoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.lietuviaisibire.lt/
-
-
-Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/galiasor/ ; https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/
-Kaišiadorių muziejus [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/niekas-nenorejo-mirti-1944-uju-vasara/
-Bibliotekos archyvo medžiaga
-Žirgelis „Skausmo kelias“[interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.lmaleidykla.lt › lituanistica › article › download
-Kaišiadorių muziejus [interaktyvus]. [Žiūrėta 2020-12-28]. Prieiga per internetą: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/niekas-nenorejo-mirti-1944-uju-vasara/
-Bibliotekos archyvo medžiaga
-Žirgelis „Skausmo kelias“[interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.lmaleidykla.lt › lituanistica › article › download
-
-
Parodą parengė:
Pakalniškių filialo bibliotekininkė
Dovilė Vilkauskaitė,
Pakalniškės,
2020
