Karys – garbė, dorovė, tautos dvasia
-
-
-
Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją dieną. Ši diena siejama su Lietuvos Vyriausybės 1918 m. lapkričio 23 d. priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo. Šiais metais minime jau 102-ąsias Lietuvos kariuomenės, kurios ištakos siekia Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariaunas, įsteigimo metines.
Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
-
-
„Lietuvos kariuomenė, 1918-1920“
Vytautas Lesčius
Kariuomenės kūrimosi pradžia sutapo su trijų galingų priešų – Sovietų Rusijos, o netrukus ir imperialistinės Lenkijos bei bermontininkų – ginkluotųjų pajėgų, siekusių pavergti Lietuvą, veržimuisi į jos žemes. Nors jėgos buvo ir nelygios, bet mūsų sparčiai auganti ir stiprėjanti, visos tautos aktyviai remiama kariuomenė sugebėjo iki 1920 m. pabaigos užsitęsusių laisvės kovų metu vienus grobikus sulaikyti, o kitus – po lemtingų mūšių išvyti iš Lietuvos. Tai buvo didelis visos lietuvių tautos jėgų išbandymas, pareikalavęs daug aukų, tačiau apgynęs krašto nepriklausomybę ir įgalinęs įgyvendinti 1918 m. vasario 16 d. akte užsibrėžtus uždavinius. (Vytautas Lesčius)
-
-
„Lietuvos kariuomenės vadai“
Gintautas Surgailis
Knygoje spausdinami įvairiu laiku vadovavusių Lietuvos kariuomenei aštuonių Nepriklausomos Lietuvos karininkų išsamūs gyvenimo aprašymai. Skaitytojas susipažins su net keturis kartus buvusiu vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu S. Žukausku, P. Liatuku, J. Galvydžiu-Bykausku, K. Žuku, J. Stanaičiu. J Kraucevičiumi. Rašoma ir apie paskutinius Lietuvos kariuomenės vadus—Stasį Raštikį ir Vincą Vitkauską. Visų jų gyvenimas glaudžiai susipynęs su Lietuvos istorija, džiaugsmingais ir skaudžiais jos puslapiais.
„..visų jų gyvenimas glaudžiai susipynęs su Lietuvos istorija, džiaugsmingais ir skaudžiais jos puslapiais..“
Surgailis Gintautas
-
-
„Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940)“
Vilius Kavaliauskas
Ši daugiatomė knyga – šalies verslo kompanijų dovana visuomenei, valstybinėms institucijoms, mokslo ir švietimo įstaigoms, bibliotekoms, tėvų ir senelių – Vyties Kryžiaus kavalierių atmintį garbingai saugojančioms šeimoms. Ji turi paskatinti mus visus gerbti savo istoriją, prisiminti Lietuvą kūrusius ir gynusius vyrus, saugoti ir turtinti savanorių kartos mums paliktą turtą – Lietuvos Valstybę.
„Ši didelė knyga siekia užfiksuoti nueinančios kartos žinias: 1896-1900 metais gimę patys Vyties Kryžiaus kavalieriai. Paleisti iš armijos, po nepriklausomybės karo jie kūrė šeimas, 1924-1930 metais gimė jų vaikai. Būtent ši paskutinė, juos pažinojusių ir artimų didvyriams karta šiuo metu nužengia į nebūtį. Knyga dar gali užfiksuoti jų autentiškus prisiminimus.“(V.Kavaliauskas)
-
-
„Kovose dėl Lietuvos“
Stasys Raštikis
Stasys Raštikis – Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Knygose pateikti generolo S. Raštikio atsiminimai. Pasakojama apie 1940-uosius metus Lietuvoje ir lietuvių emigrantų odisėjas Vakarų Europoje ir Amerikoje po Antrojo pasaulinio karo.
„Skaitykite, mieli tautiečiai, šiuos seno kario atsiminimus, skaitykite ir supraskite jį. Tegu iš mano darbų ir klaidų pasimokys kiti mano tautos broliai, ypač mūsų jaunimas ir būsimieji nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kariai” – rašo įvade S.Raštikis. Nuo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 5-ojo pėstininkų pulko 1-os kuopos karininkas.
-
-
„Lietuvos kariuomenės brigados generolas Klemensas Popeliučka“
Gintaras Lučinskas
Knygoje aprašoma apie Nepriklausomos Lietuvos karininko, ilgamečio Lietuvos kariuomenės Karo technikos viršininko, brigados generolo Klemenso Popeliučkos gyvenimą ir veiklos kelią, ženklų jo indėlį į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimą, Nepriklausomybės kovas su bermontininkais Šiaurės Lietuvoje, lenkais ir bolševikais, Lietuvos kariuomenės modernizavimą ir aprūpinimą karine technika, geležinkelių tinklo vystymą Lietuvoje.
-
-
„Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. Atlasas. 1919-1940“
Atlase sužymėti visi žinomi 1919-1940 metų karių kapai, surašytos visos žinomos žuvusiųjų pavardės, pateiktos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, gausu nuotraukų…
-
-
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“
Enciklopedinį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (10 tomų) nuo 1998 metų rengė Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai. Visi jie dirbo iš idealistinių paskatų, nuveikė milžinišką darbą Lietuvai (30 autorių, 15 nuolatinių tyrėjų ir kt.). Kiekvienas tomas apžvelgia skirtingus karininkų gyvenimo aspektus. Knygose galima rasti daugiau nei 7 tūkstančius karininkų biografijų, karininkų bei jų šeimų nuotraukų. Šis enciklopedinis leidinys – tai paminklas tiems, kurie gynė ir kūrė valstybę.
-
-
„Lietuvos kariuomenė. Veidai“
Saulius Paukštys
„Vaidiname nors ir nedidelį, tačiau garbingą vaidmenį – esame integrali taikos palaikymo pasaulyje jėgų dalis. Jei kam kyla abejonių, – ar ne per toli nuo Lietuvos šią taiką palaikome, verta prisiminti lietuvius, ne savo noru padėjusius galvas Mandžiūrijoje, prie Mukdeno, per Rusijos ir Japonijos karą. Kelias nuo valstybės priešaušrių kariuomenės iki „aitvarų“ yra prasmingas ir optimistinis… Sauliaus Paukščio fotografijų albumas.“ ( Prof. dr. Alfredas Bumblauskas)
Enciklopedinį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (10 tomų) nuo 1998 metų rengė Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai. Visi jie dirbo iš idealistinių paskatų, nuveikė milžinišką darbą Lietuvai (30 autorių, 15 nuolatinių tyrėjų ir kt.). Kiekvienas tomas apžvelgia skirtingus karininkų gyvenimo aspektus. Knygose galima rasti daugiau nei 7 tūkstančius karininkų biografijų, karininkų bei jų šeimų nuotraukų. Šis enciklopedinis leidinys – tai paminklas tiems, kurie gynė ir kūrė valstybę.
-
-
„Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“
Jonas Vaičenonis
„Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje„ – tai unikalus leidinys kuris vertingas visų pirma tuo, kad jame dienos šviesą išvydo daugybė iki šiol niekur nepublikuotų, archyvuose, saugyklose, muziejuose ar privačiose kolekcijose dūlėjusių fotografijų. Istorijos (o ypač karo istorijos) tyrinėtojai puikiai žino, kokia ganėtinai skurdi yra vizualinė Lietuvos istorijos pusė: metų metus iš knygos į knygą keliauja tos pačios nuotraukos, tie patys iki skausmo pažįstami paveikslai. Tad kiekviena nauja, dar nematyta senovinė fotografija – jau įvykis, o čia visas albumas, su dešimtimis dar neregėtų Lietuvos kariuomenės, jos ginkluotės iliustracijų…
Gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi Lietuvos karių ginklai, uniforminiai ženklai, emblemos, uniformos ekipuotė nuo reguliariosios armijos formavimosi pradžios iki mūsų dienų. Platus istorinis kontekstas – glaustai apžvelgta Lietuvos kariuomenės raida, žymiausi vardai, svarbiausios kovos
-
-
„Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989-1993 metais“
Vytautas Urbas
Vytautas Pacevičius
Ilona Skujaitė
Sud. Jonas Užurka
Knygos „Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989–1993 metais” tikslas – dokumentais, faktais ir gyvais prisiminimais pagrįsti Krašto apsaugos sistemos atkūrimo ištakų aplinkybes 1989–1993–iaisiais ir jos veiklą sudėtingais okupacijos metais iki sovietų armijos išvedimo.
„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykiai, ypač Krašto apsaugos sistemos atkūrimas, prabėgus ketvirčiui amžiaus, vis plačiau aprašomi ir vertinami labai įvairiai. Pasirodo ne tik stebėjusių įvykius, bet net ir priešingose barikadose stovėjusių asmenų politinių ir karinių įvykių vertinimų. Neretai, neturint tų įvykių patirties ar dėl nesuvokimo, klastojama istorija ateičiai.
Todėl mes, Krašto apsaugos sistemos kūrėjai nuo Sąjūdžio ištakų, ne tik turime pareigą, bet ir privalome priminti ir užfiksuoti istorijai įvykius taip, kaip jie, ir mūsų dėka, vyko – kaip nuo ištakų, nuo slaptų minčių okupacinėmis sąlygomis atkūrėme ir sukūrėme Lietuvos valstybės gynybines struktūras.“(J.Užurka)
-
-
„Gabrieliaus kariai. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų ir „Aitvaro“ istorija“
Aleksandras Matonis
Žurnalisto, buvusio Lietuvos diplomatinės atstovybės Afganistane vadovo knyga apie specialiąsias pajėgas „Gabrieliaus kariai. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų ir „Aitvaro“ istorija” – nuo jų ištakų sudėtingu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpiu 1991 m., kai veikė Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius (ATAS), formuojant Ypatingosios paskirties tarnybą (YPT), Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP), iki eskadronų „Aitvaras“ tarptautinių misijų Afganistane atliekant specialiąsias užduotis NATO pajėgų vykdomose operacijose.
Dokumentine medžiaga, autentiškais aukštų karinių vadovų liudijimais paremtas pasakojimas atskleidžia vingiuotą specialiųjų pajėgų raidos kelią, verčia didžiuotis jų pasiekimais ne tik vietinio, bet ir tarptautinio prestižo prasme, tačiau primena ir aštrius buvusius vidinių struktūrų lūžius. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, įdomi ir vertinga pažinimo prasme.
-
-
„Operacijoje „Irako laisvė““
Sigitas Maliauskas
Knygos „Operacijoje „Irako laisvė”” autorius, Lietuvos kariuomenės vyresnysis seržantas, remdamasis asmeniniais išgyvenimais, pasakoja apie pirmojo Lietuvos kariuomenės pėstininkų būrio misiją Irake 2003 m.
Vyresnysis seržantas Sigitas Maliauskas, gimęs 1976 m. Raseiniuose, karinę tarnybą pradėjo 1995 m. motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas” didžiojo kunigaikščio Algirdo motodesantiniame batalione. Baigęs privalomąją krašto apsaugos tarnybą, nuo 1996 m. tarnavo kaip profesinės tarnybos karys.
1997-1998 m. Švedijos kariuomenės inžinieriniame batalione sėmėsi bazinių karo inžinerijos žinių. 1999 m. BALTCON-2 sudėtyje, būdamas išminuotoju-sprogdintoju ir vadovaudamas danų inžinierių būrio išminuotojų skyriui, dalyvavo SFOR (Stabilisation Forces – Stabilizacijos pajėgos) misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. 2000-2010 m. – MPB „Geležinis Vilkas” LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karinių operacijų planavimo specialistas.
2003 m. Sigitas Maliauskas Lietuvos kariuomenės pėstininkų būrio ryšių seržanto pareigomis dalyvavo operacijoje „Irako laisvė” (OIF – Operation Iraqi Freedom), 2010 m. kaip karinių operacijų planavimo specialistas – ISAF (International Security Assistance Force – Tarptautinės saugumo pajėgos) misijoje Afghanistane.
-
-
„Išbandyk save“
Specialus Lietuvos kariuomenės žurnalo KARYS priedas būsimiems kariams.
-
-
„Krašto apsauga“
„Krašto apsauga“ – periodinis Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys, rengiamas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Karinės periodikos redakcijoje. Leidinyje „Krašto apsauga“ yra pateikiama informacija apie tarptautinį karinį bendradarbiavimą, karių kovinį rengimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, karių kultūrinį ir sportinį gyvenimą, ryšius su visuomene ir kitas Krašto apsaugos sistemos aktualijas.
-
-
„Karys“
Žurnalas „Karys“ įsteigtas Lietuvoje 1919 m. – Nepriklausomybės kovų metais. Atgaivintas JAV 1950 m. Nuo 1991 m. sausio 17d. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija. 1992 m. prie jo prijungtas Niujorke leistas „Karys“. Iki 1994 m. buvo savaitinis, iki 1998 m. – mėnesinis, vėliau – vėl savaitinis, nuo 1999 m. – dvisavaitinis, nuo 2001 m. – vėl mėnesinis.
Žurnalą nuo 2012 m. rengia Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Karinės periodikos redakcija
Žurnalas „Karys“ skirtas kariams ir plačiajai visuomenei. Jame spausdinami karinės tematikos straipsniai, fotoreportažai.
-
-
Parodą parengė
Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos
skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
O. Andriejauskienė
-
-
Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją dieną. Ši diena siejama su Lietuvos Vyriausybės 1918 m. lapkričio 23 d. priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo. Šiais metais minime jau 102-ąsias Lietuvos kariuomenės, kurios ištakos siekia Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariaunas, įsteigimo metines.
Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
-
-
„Lietuvos kariuomenė, 1918-1920“
Vytautas Lesčius
Kariuomenės kūrimosi pradžia sutapo su trijų galingų priešų – Sovietų Rusijos, o netrukus ir imperialistinės Lenkijos bei bermontininkų – ginkluotųjų pajėgų, siekusių pavergti Lietuvą, veržimuisi į jos žemes. Nors jėgos buvo ir nelygios, bet mūsų sparčiai auganti ir stiprėjanti, visos tautos aktyviai remiama kariuomenė sugebėjo iki 1920 m. pabaigos užsitęsusių laisvės kovų metu vienus grobikus sulaikyti, o kitus – po lemtingų mūšių išvyti iš Lietuvos. Tai buvo didelis visos lietuvių tautos jėgų išbandymas, pareikalavęs daug aukų, tačiau apgynęs krašto nepriklausomybę ir įgalinęs įgyvendinti 1918 m. vasario 16 d. akte užsibrėžtus uždavinius. (Vytautas Lesčius)
-
-
„Lietuvos kariuomenės vadai“
Gintautas Surgailis
Knygoje spausdinami įvairiu laiku vadovavusių Lietuvos kariuomenei aštuonių Nepriklausomos Lietuvos karininkų išsamūs gyvenimo aprašymai. Skaitytojas susipažins su net keturis kartus buvusiu vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu S. Žukausku, P. Liatuku, J. Galvydžiu-Bykausku, K. Žuku, J. Stanaičiu. J Kraucevičiumi. Rašoma ir apie paskutinius Lietuvos kariuomenės vadus—Stasį Raštikį ir Vincą Vitkauską. Visų jų gyvenimas glaudžiai susipynęs su Lietuvos istorija, džiaugsmingais ir skaudžiais jos puslapiais.
„..visų jų gyvenimas glaudžiai susipynęs su Lietuvos istorija, džiaugsmingais ir skaudžiais jos puslapiais..“
Surgailis Gintautas
-
-
„Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940)“
Vilius Kavaliauskas
Ši daugiatomė knyga – šalies verslo kompanijų dovana visuomenei, valstybinėms institucijoms, mokslo ir švietimo įstaigoms, bibliotekoms, tėvų ir senelių – Vyties Kryžiaus kavalierių atmintį garbingai saugojančioms šeimoms. Ji turi paskatinti mus visus gerbti savo istoriją, prisiminti Lietuvą kūrusius ir gynusius vyrus, saugoti ir turtinti savanorių kartos mums paliktą turtą – Lietuvos Valstybę.
„Ši didelė knyga siekia užfiksuoti nueinančios kartos žinias: 1896-1900 metais gimę patys Vyties Kryžiaus kavalieriai. Paleisti iš armijos, po nepriklausomybės karo jie kūrė šeimas, 1924-1930 metais gimė jų vaikai. Būtent ši paskutinė, juos pažinojusių ir artimų didvyriams karta šiuo metu nužengia į nebūtį. Knyga dar gali užfiksuoti jų autentiškus prisiminimus.“(V.Kavaliauskas)
-
-
„Kovose dėl Lietuvos“
Stasys Raštikis
Stasys Raštikis – Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Knygose pateikti generolo S. Raštikio atsiminimai. Pasakojama apie 1940-uosius metus Lietuvoje ir lietuvių emigrantų odisėjas Vakarų Europoje ir Amerikoje po Antrojo pasaulinio karo.
„Skaitykite, mieli tautiečiai, šiuos seno kario atsiminimus, skaitykite ir supraskite jį. Tegu iš mano darbų ir klaidų pasimokys kiti mano tautos broliai, ypač mūsų jaunimas ir būsimieji nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kariai” – rašo įvade S.Raštikis. Nuo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 5-ojo pėstininkų pulko 1-os kuopos karininkas.
-
-
„Lietuvos kariuomenės brigados generolas Klemensas Popeliučka“
Gintaras Lučinskas
Knygoje aprašoma apie Nepriklausomos Lietuvos karininko, ilgamečio Lietuvos kariuomenės Karo technikos viršininko, brigados generolo Klemenso Popeliučkos gyvenimą ir veiklos kelią, ženklų jo indėlį į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimą, Nepriklausomybės kovas su bermontininkais Šiaurės Lietuvoje, lenkais ir bolševikais, Lietuvos kariuomenės modernizavimą ir aprūpinimą karine technika, geležinkelių tinklo vystymą Lietuvoje.
-
-
„Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. Atlasas. 1919-1940“
Atlase sužymėti visi žinomi 1919-1940 metų karių kapai, surašytos visos žinomos žuvusiųjų pavardės, pateiktos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, gausu nuotraukų…
-
-
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“
Enciklopedinį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (10 tomų) nuo 1998 metų rengė Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai. Visi jie dirbo iš idealistinių paskatų, nuveikė milžinišką darbą Lietuvai (30 autorių, 15 nuolatinių tyrėjų ir kt.). Kiekvienas tomas apžvelgia skirtingus karininkų gyvenimo aspektus. Knygose galima rasti daugiau nei 7 tūkstančius karininkų biografijų, karininkų bei jų šeimų nuotraukų. Šis enciklopedinis leidinys – tai paminklas tiems, kurie gynė ir kūrė valstybę.
-
-
„Lietuvos kariuomenė. Veidai“
Saulius Paukštys
„Vaidiname nors ir nedidelį, tačiau garbingą vaidmenį – esame integrali taikos palaikymo pasaulyje jėgų dalis. Jei kam kyla abejonių, – ar ne per toli nuo Lietuvos šią taiką palaikome, verta prisiminti lietuvius, ne savo noru padėjusius galvas Mandžiūrijoje, prie Mukdeno, per Rusijos ir Japonijos karą. Kelias nuo valstybės priešaušrių kariuomenės iki „aitvarų“ yra prasmingas ir optimistinis… Sauliaus Paukščio fotografijų albumas.“ ( Prof. dr. Alfredas Bumblauskas)
Enciklopedinį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (10 tomų) nuo 1998 metų rengė Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai. Visi jie dirbo iš idealistinių paskatų, nuveikė milžinišką darbą Lietuvai (30 autorių, 15 nuolatinių tyrėjų ir kt.). Kiekvienas tomas apžvelgia skirtingus karininkų gyvenimo aspektus. Knygose galima rasti daugiau nei 7 tūkstančius karininkų biografijų, karininkų bei jų šeimų nuotraukų. Šis enciklopedinis leidinys – tai paminklas tiems, kurie gynė ir kūrė valstybę.
-
-
„Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“
Jonas Vaičenonis
„Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje„ – tai unikalus leidinys kuris vertingas visų pirma tuo, kad jame dienos šviesą išvydo daugybė iki šiol niekur nepublikuotų, archyvuose, saugyklose, muziejuose ar privačiose kolekcijose dūlėjusių fotografijų. Istorijos (o ypač karo istorijos) tyrinėtojai puikiai žino, kokia ganėtinai skurdi yra vizualinė Lietuvos istorijos pusė: metų metus iš knygos į knygą keliauja tos pačios nuotraukos, tie patys iki skausmo pažįstami paveikslai. Tad kiekviena nauja, dar nematyta senovinė fotografija – jau įvykis, o čia visas albumas, su dešimtimis dar neregėtų Lietuvos kariuomenės, jos ginkluotės iliustracijų…
Gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi Lietuvos karių ginklai, uniforminiai ženklai, emblemos, uniformos ekipuotė nuo reguliariosios armijos formavimosi pradžios iki mūsų dienų. Platus istorinis kontekstas – glaustai apžvelgta Lietuvos kariuomenės raida, žymiausi vardai, svarbiausios kovos
-
-
„Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989-1993 metais“
Vytautas Urbas
Vytautas Pacevičius
Ilona Skujaitė
Sud. Jonas Užurka
Knygos „Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989–1993 metais” tikslas – dokumentais, faktais ir gyvais prisiminimais pagrįsti Krašto apsaugos sistemos atkūrimo ištakų aplinkybes 1989–1993–iaisiais ir jos veiklą sudėtingais okupacijos metais iki sovietų armijos išvedimo.
„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykiai, ypač Krašto apsaugos sistemos atkūrimas, prabėgus ketvirčiui amžiaus, vis plačiau aprašomi ir vertinami labai įvairiai. Pasirodo ne tik stebėjusių įvykius, bet net ir priešingose barikadose stovėjusių asmenų politinių ir karinių įvykių vertinimų. Neretai, neturint tų įvykių patirties ar dėl nesuvokimo, klastojama istorija ateičiai.
Todėl mes, Krašto apsaugos sistemos kūrėjai nuo Sąjūdžio ištakų, ne tik turime pareigą, bet ir privalome priminti ir užfiksuoti istorijai įvykius taip, kaip jie, ir mūsų dėka, vyko – kaip nuo ištakų, nuo slaptų minčių okupacinėmis sąlygomis atkūrėme ir sukūrėme Lietuvos valstybės gynybines struktūras.“(J.Užurka)
-
-
„Gabrieliaus kariai. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų ir „Aitvaro“ istorija“
Aleksandras Matonis
Žurnalisto, buvusio Lietuvos diplomatinės atstovybės Afganistane vadovo knyga apie specialiąsias pajėgas „Gabrieliaus kariai. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų ir „Aitvaro“ istorija” – nuo jų ištakų sudėtingu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpiu 1991 m., kai veikė Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius (ATAS), formuojant Ypatingosios paskirties tarnybą (YPT), Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP), iki eskadronų „Aitvaras“ tarptautinių misijų Afganistane atliekant specialiąsias užduotis NATO pajėgų vykdomose operacijose.
Dokumentine medžiaga, autentiškais aukštų karinių vadovų liudijimais paremtas pasakojimas atskleidžia vingiuotą specialiųjų pajėgų raidos kelią, verčia didžiuotis jų pasiekimais ne tik vietinio, bet ir tarptautinio prestižo prasme, tačiau primena ir aštrius buvusius vidinių struktūrų lūžius. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, įdomi ir vertinga pažinimo prasme.
-
-
„Operacijoje „Irako laisvė““
Sigitas Maliauskas
Knygos „Operacijoje „Irako laisvė”” autorius, Lietuvos kariuomenės vyresnysis seržantas, remdamasis asmeniniais išgyvenimais, pasakoja apie pirmojo Lietuvos kariuomenės pėstininkų būrio misiją Irake 2003 m.
Vyresnysis seržantas Sigitas Maliauskas, gimęs 1976 m. Raseiniuose, karinę tarnybą pradėjo 1995 m. motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas” didžiojo kunigaikščio Algirdo motodesantiniame batalione. Baigęs privalomąją krašto apsaugos tarnybą, nuo 1996 m. tarnavo kaip profesinės tarnybos karys.
1997-1998 m. Švedijos kariuomenės inžinieriniame batalione sėmėsi bazinių karo inžinerijos žinių. 1999 m. BALTCON-2 sudėtyje, būdamas išminuotoju-sprogdintoju ir vadovaudamas danų inžinierių būrio išminuotojų skyriui, dalyvavo SFOR (Stabilisation Forces – Stabilizacijos pajėgos) misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. 2000-2010 m. – MPB „Geležinis Vilkas” LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karinių operacijų planavimo specialistas.
2003 m. Sigitas Maliauskas Lietuvos kariuomenės pėstininkų būrio ryšių seržanto pareigomis dalyvavo operacijoje „Irako laisvė” (OIF – Operation Iraqi Freedom), 2010 m. kaip karinių operacijų planavimo specialistas – ISAF (International Security Assistance Force – Tarptautinės saugumo pajėgos) misijoje Afghanistane.
-
-
„Išbandyk save“
Specialus Lietuvos kariuomenės žurnalo KARYS priedas būsimiems kariams.
-
-
„Krašto apsauga“
„Krašto apsauga“ – periodinis Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys, rengiamas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Karinės periodikos redakcijoje. Leidinyje „Krašto apsauga“ yra pateikiama informacija apie tarptautinį karinį bendradarbiavimą, karių kovinį rengimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, karių kultūrinį ir sportinį gyvenimą, ryšius su visuomene ir kitas Krašto apsaugos sistemos aktualijas.
-
-
„Karys“
Žurnalas „Karys“ įsteigtas Lietuvoje 1919 m. – Nepriklausomybės kovų metais. Atgaivintas JAV 1950 m. Nuo 1991 m. sausio 17d. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija. 1992 m. prie jo prijungtas Niujorke leistas „Karys“. Iki 1994 m. buvo savaitinis, iki 1998 m. – mėnesinis, vėliau – vėl savaitinis, nuo 1999 m. – dvisavaitinis, nuo 2001 m. – vėl mėnesinis.
Žurnalą nuo 2012 m. rengia Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Karinės periodikos redakcija
Žurnalas „Karys“ skirtas kariams ir plačiajai visuomenei. Jame spausdinami karinės tematikos straipsniai, fotoreportažai.
-
-
Parodą parengė
Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos
skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
O. Andriejauskienė
