Susivienijęs su tautos lemtimi: Juozo Lukšos-Daumanto metams
-
Juozas Lukša-Daumantas
Slapyvardžiai: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Daumantas, S. Mykolaitis ir kt.
Gimė 1921 08 04 Juodabūdyje (Veiverių vlsč., žuvo 1951 09 04 Pabartupyje (Garliavos apylinkėse).
Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau Veiverių keturklasėje, 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ g-ją, Kauno universitete Statybos fakultete studijavo architektūrą. Būdamas gimnazistu priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui. 1941 m. buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus.
Juozas Lukša, Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas.
1945-1946 m. studijavo Vilniaus dailės institute.
-
Juozas Lukša, prasidėjus partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti. Buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatoriumi ir redaktoriumi. Dalyvavo Vyriausios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. 1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje.
1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis.
1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
-
„Partizanai“
Juozas Daumantas
Juozas Lukša-Daumantas jau pirmame architektūros studijų kurse kartu su broliais įsitraukė į rezistencinį judėjimą, sėdėjo kalėjime už antisovietinę veiklą, prasidėjus karui, priešinosi fašistų okupacijai, paskui – vėl sovietų. Suprasdamas, kaip svarbu organizuotas ir gerai aprūpintas pasipriešinimo sąjūdis, dirbo rezistencinių laikraščių redaktoriumi, prisidėjo prie Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo, buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsienyje. Kelis kartus prasiveržė į užsienį, visais įmanomais būdais siekė atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į trypiamos tautos likimą.
Prancūzijoje ruošėsi grįžti į tėvynę jau kaip profesionalus žvalgas. Visą laisvalaikį skyrė atsiminimams apie bendražygius, tėvynainius ir okupantus – knygai „Partizanai už geležinės uždangos“. Nebuvo naivus, matė, kad partizaninis pasipriešinimas neatlaikys neišsenkamo Sovietų Sąjungos spaudimo, bet nesudvejojo, kai reikėjo rinktis: grįžti gimtinėn ar mėgautis medaus mėnesiu Prancūzijoje. Buvusio bendražygio Jono Kukausko išduotas, majoras Juozas Lukša-Daumantas žuvo 1951 m. rugsėjo 4-osios naktį šalia Garliavos.
-
„Pasipriešinimo istorija 1944-1953 m.“
Nijolė Gaškaitė
Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybės, bet ir pakliuvo į itin atšiaurios totalinės diktatūros reples. Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knyga – vienas pirmųjų mėginimų po saugumo archyvų atidarymo sintetiniu žvilgsniu aprėpti partizanų kovas. Nors parašyta lengvu stiliumi, ši svarbi knyga pateikia apibendrintą, nuodugnią archyvų analize pagrįstą laisvės kovų vaizdą. Knyga pravers visiems, norintiems susipažinti su šiuo išskirtiniu Lietuvos istorijos tarpsniu.
Šioje knygoje rasime ir Juozo Lukšos bei jo bendražygių veiklos ir kovų aprašymus.
-
„Lietuvos partizanų valstybė“
Vykintas Vaitkevičius
Aistė Petrauskienė
Partizaninis karas tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje – viena akimirka. Tačiau jos blyksnio šviesa dar krinta ant mūsų! Atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio dangtį ir leistis į nepaprastą kelionę. Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Aistė Petrauskienė pateikia naują 1944–1953 m. partizaninio karo interpretaciją. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Knyga kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų, niekada nelankytų paveldo vietų žemėlapių su koordinatėmis.
Šioje knygoje rasite Išsamią Juozo Lukšos biografiją.
-
„XX amžiaus slaptieji archyvai: dvylika istorijos detektyvų“
ARVYDAS ANUŠAUSKAS
GRAŽINA SVIDERSKYTĖ
Istoriko Arvydo Anušausko ir žurnalistės Gražinos Sviderskytės knygos pagrindą sudaro naujausio TV dokumentinio serialo „XX amžiaus slaptieji archyvai“ medžiaga, suteikianti galimybę ne tik ekrane sekti istorijos herojų pėdsakais, atskleisti jei ne didžiausias ano amžiaus Lietuvos istorijos paslaptis, tai sužinoti ne mažiau mums svarbias įvykių versijas, prisiliesti prie nežinomų praeities puslapių.
Šioje knygoje rasite įdomių faktų apie J. Lukšos ryšius užsienyje, jo bendradarbiavimą su CŽV bei apie paskutinį jo grįžimą į Lietuvą.
-
„Daugel krito sūnų… Partizanų gretose“
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Dainavos apygardos vado, LLKS gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimai, rašyti 1952-1956 m. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. Tai – autentiški ir vertingi pasipriešinimo kovos liudijimai, išsaugoti patikimų asmenų iki pat Lietuvos atgimimo pradžios.
A. Ramanausko-Vanago knygoje yra ir atsiminimai apie Juozą Lukšą-Daumantą.
-
„Žuvusiųjų Prezidentas. Jono Žemaičio biografija“
Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė
Nijolės Gaškaitytės-Žemaitienės knygos „Žuvusiųjų Prezidentas“ ketvirtoji pataisyta laida. Joje jautriai, autentiškai ir įtaigiai atskleidžiama Jono Žemaičio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, prieduose pateikiami archyviniai LLKS dokumentai, nuotraukos, bendražygių prisiminimai.
Šioje knygoje taip pat rašoma apie Jono Žemaičio ir Juozo Lukšos veiklą LLKS taryboje.
-
„Trečioji vėliavos spalva”
Aldona Vilutienė
Ši knyga buvo sumanyta kaip prisiminimai. Aldona Sabaitytė-Vilutienė-Neužmirštuolė, Viltis, buvusi partizanų ryšininkė ir politinė kalinė turėjo ką papasakoti. Tačiau, pradėjusi rašyti, ji susidūrė su tokia naujų faktų ir vardų gausa, kad nutarė papildyti pasakojimą dar ir kitų žmonių rašiniais. Tačiau ir taip papildžius knygą, anapus pasakojimo liko daug pavardžių, kurias „atsiminė” vien tardymo protokolai ar kitokie nuniokotuose tarybinio saugumo archyvuose aptikti dokumentai. Dažniausiai išliko vardai ir pavardės, rečiau – tik slapyvardžiai. Ši knyga – tai pagarbos žodis tiems, kurie apgynė Lietuvos garbę sunkiausiu mūsų šalies istorijos metu.
Knygoje „Trečioji vėliavos spalva“ yra ne tik atsiminimų apie J. Lukšą, bet ir jo kelionių užsienyje maršrutų schemos.
-
„Laisvės kovos 1944-1953 metais“
„Laisvės kovos 1944-1953 metais“ – tai dokumentų rinkinys, kurį sudarė Dalia Kuodytė ir Algis Kašėta, išleido Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1996.
Knyga padalinta į 12 dalių, joje telpa 191 dokumentas. Pirmuoju 44-tame puslapyje išspausdintas dokumentas „Ginkluoto pasipriešinimo ištakos ir pradžia”. Toliau seka Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos įstatai, ši organizacija įkurta 1942-43 m.
Savotiškai įdomus Skrajūno-J. Lukšos parengtas (bet nepasirašytas) raštas Užsienio Delegatūrai (psl. 482). Ištrauka …„Kiek mes supratome …iš nuotrupų gautos dipisinės (D.P.) spaudos ir kiek jūs (Hektoras ir Meškis) mums davėt apšvietos, atrodo, kad neklysim tikėdami, kad pabėgėlių masė niekad negyvens kovojančios tautos nuotaikomis, niekad nesiryš save aukoti tėvynės laisvei, kaip garbingos tautos nariai. ..”.
Šioje knygoje rasite ir kitų dokumentų bei protokolų pasirašytų J. Lukšos.
-
„Partizanų kapeliono dienoraštis“
Justinas Lelešius-Grafas
Autentiškas ir vertingas partizaninio karo Lietuvoje liudijimas – laisvės kovotojo kunigo Justino Lelešiaus-Grafo dienoraštis.
Užrašuose atskleidžiama laisvės kovotojų gyvenimo kasdienybė – organizaciniai reikalai, santykiai su gyventojais, priešo veikimas ir partizanų kovų būdai, prisimenami bendražygiai (tame tarpe ir J. Lukša). Atvirai kalbama apie savo dvasinius išgyvenimus, kurie paženklinti sąmoningos aukos ir neišvengiamos žūties žyme. Akivaizdu, kad ištverti tokią įtampą padėjo autoriaus pasaulėjauta, kuri persmelkta meile kenčiančiai Tėvynei ir giliu tikėjimu – didžiausia atspara tame smurto, kraujo ir neteisybės pasaulyje.
-
„Laisvės kovų archyvas“ T. 35
„GYDYTOJAS, PAMYNĘS ŽMONIŠKUMĄ“
IŠ OKUPANTŲ NUSIKALTIMŲ DOSJĖ
DR. VINCAS ŽILĖNAS
„Tokia pirma mintis atėjo perskaičius Birutės Adomėnienės knygą „Likviduoti Skirmantą” (Atmintis. K. 2002). Kruopščiai surinkti KGB dokumentai akivaizdžiai įtikins net didžiausią skeptiką, kokios jėgos ir lėšos buvo skirtos Juozo Lukšos, atskridusio iš už „geležinės uždangos”, sugavimui. Autorės įtaigiai surašyta 1950-ųjų metų chronologija atskleidė anaiptol ne durklo ir apsiausto riteriams būdingą švarių rankų dvikovą su priešais, bet klastingiausią čekistų „meduolio ir vėzdo” voratinklį. Norėdami paklupdyti įsivaizduojamus priešus azijietiški išsigimėliai nuo grandinės paleido už vilkšunius viršesnę „markuliados” gaują. Deja, į šią mėsmalę stačia galva nėrė humaniškiausios profesijos žmogus, medikas Algirdas Antanas Pavalkis -pseudopartizanas Genutis, NKVD ir MGB agentas Petras, buvęs gestapo agentas Anton…“
-
„Po Nemuniją, po ežeriją“
Albinas Slavickas
Knygoje pateikiama istorinė Lietuvos panorama nuo Mindaugo iki šių dienų. Amžių būvyje Lietuva išgyvenusi carinę priespaudą, išlaikė savo kalbą, kultūrą, papročius, išsaugojo lopinėlį žemės prie Baltijos krantų, nenugalėta Kryžiuočių ordino, partizanų krauju aplaistyta laisva ir nepriklausoma sutiko pirmąjį tūkstantmetį, kai buvo paminėtas jos vardas.
Šioje knygoje rasite vieno įžymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – Juozo Lukšos-Daumanto išsamią biografiją.
-
Juozas Lukša-Daumantas
Slapyvardžiai: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Daumantas, S. Mykolaitis ir kt. Gimė 1921 08 04 Juodabūdyje (Veiverių vlsč., žuvo 1951 09 04 Pabartupyje (Garliavos apylinkėse).
Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau Veiverių keturklasėje, 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ g-ją, Kauno universitete Statybos fakultete studijavo architektūrą. Būdamas gimnazistu priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui. 1941 m. buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus.
Juozas Lukša, Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. 1945-1946 m. studijavo Vilniaus dailės institute.
-
Juozas Lukša, prasidėjus partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti. Buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatoriumi ir redaktoriumi. Dalyvavo Vyriausios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. 1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje.
1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis.
1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
-
„Partizanai“
Juozas Daumantas
Juozas Lukša-Daumantas jau pirmame architektūros studijų kurse kartu su broliais įsitraukė į rezistencinį judėjimą, sėdėjo kalėjime už antisovietinę veiklą, prasidėjus karui, priešinosi fašistų okupacijai, paskui – vėl sovietų. Suprasdamas, kaip svarbu organizuotas ir gerai aprūpintas pasipriešinimo sąjūdis, dirbo rezistencinių laikraščių redaktoriumi, prisidėjo prie Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo, buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsienyje. Kelis kartus prasiveržė į užsienį, visais įmanomais būdais siekė atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į trypiamos tautos likimą.
Prancūzijoje ruošėsi grįžti į tėvynę jau kaip profesionalus žvalgas. Visą laisvalaikį skyrė atsiminimams apie bendražygius, tėvynainius ir okupantus – knygai „Partizanai už geležinės uždangos“. Nebuvo naivus, matė, kad partizaninis pasipriešinimas neatlaikys neišsenkamo Sovietų Sąjungos spaudimo, bet nesudvejojo, kai reikėjo rinktis: grįžti gimtinėn ar mėgautis medaus mėnesiu Prancūzijoje. Buvusio bendražygio Jono Kukausko išduotas, majoras Juozas Lukša-Daumantas žuvo 1951 m. rugsėjo 4-osios naktį šalia Garliavos.
-
„Pasipriešinimo istorija 1944-1953 m.“
Nijolė Gaškaitė
Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybės, bet ir pakliuvo į itin atšiaurios totalinės diktatūros reples. Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knyga – vienas pirmųjų mėginimų po saugumo archyvų atidarymo sintetiniu žvilgsniu aprėpti partizanų kovas. Nors parašyta lengvu stiliumi, ši svarbi knyga pateikia apibendrintą, nuodugnią archyvų analize pagrįstą laisvės kovų vaizdą. Knyga pravers visiems, norintiems susipažinti su šiuo išskirtiniu Lietuvos istorijos tarpsniu. Šioje knygoje rasime ir Juozo Lukšos bei jo bendražygių veiklos ir kovų aprašymus.
-
„Lietuvos partizanų valstybė“
Vykintas Vaitkevičius
Aistė Petrauskienė
Partizaninis karas tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje – viena akimirka. Tačiau jos blyksnio šviesa dar krinta ant mūsų! Atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio dangtį ir leistis į nepaprastą kelionę. Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Aistė Petrauskienė pateikia naują 1944–1953 m. partizaninio karo interpretaciją. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Knyga kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų, niekada nelankytų paveldo vietų žemėlapių su koordinatėmis. Šioje knygoje rasite Išsamią Juozo Lukšos biografiją.
-
„XX amžiaus slaptieji archyvai: dvylika istorijos detektyvų“
ARVYDAS ANUŠAUSKAS
GRAŽINA SVIDERSKYTĖ
Istoriko Arvydo Anušausko ir žurnalistės Gražinos Sviderskytės knygos pagrindą sudaro naujausio TV dokumentinio serialo „XX amžiaus slaptieji archyvai“ medžiaga, suteikianti galimybę ne tik ekrane sekti istorijos herojų pėdsakais, atskleisti jei ne didžiausias ano amžiaus Lietuvos istorijos paslaptis, tai sužinoti ne mažiau mums svarbias įvykių versijas, prisiliesti prie nežinomų praeities puslapių.
Šioje knygoje rasite įdomių faktų apie J. Lukšos ryšius užsienyje, jo bendradarbiavimą su CŽV bei apie paskutinį jo grįžimą į Lietuvą.
-
„Daugel krito sūnų… Partizanų gretose“
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Dainavos apygardos vado, LLKS gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimai, rašyti 1952-1956 m. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. Tai – autentiški ir vertingi pasipriešinimo kovos liudijimai, išsaugoti patikimų asmenų iki pat Lietuvos atgimimo pradžios. A. Ramanausko-Vanago knygoje yra ir atsiminimai apie Juozą Lukšą-Daumantą.
-
„Žuvusiųjų Prezidentas. Jono Žemaičio biografija“
Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė
Nijolės Gaškaitytės-Žemaitienės knygos „Žuvusiųjų Prezidentas“ ketvirtoji pataisyta laida. Joje jautriai, autentiškai ir įtaigiai atskleidžiama Jono Žemaičio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, prieduose pateikiami archyviniai LLKS dokumentai, nuotraukos, bendražygių prisiminimai.
Šioje knygoje taip pat rašoma apie Jono Žemaičio ir Juozo Lukšos veiklą LLKS taryboje.
-
„Trečioji vėliavos spalva”
Aldona Vilutienė
Ši knyga buvo sumanyta kaip prisiminimai. Aldona Sabaitytė-Vilutienė-Neužmirštuolė, Viltis, buvusi partizanų ryšininkė ir politinė kalinė turėjo ką papasakoti. Tačiau, pradėjusi rašyti, ji susidūrė su tokia naujų faktų ir vardų gausa, kad nutarė papildyti pasakojimą dar ir kitų žmonių rašiniais. Tačiau ir taip papildžius knygą, anapus pasakojimo liko daug pavardžių, kurias „atsiminė” vien tardymo protokolai ar kitokie nuniokotuose tarybinio saugumo archyvuose aptikti dokumentai. Dažniausiai išliko vardai ir pavardės, rečiau – tik slapyvardžiai. Ši knyga – tai pagarbos žodis tiems, kurie apgynė Lietuvos garbę sunkiausiu mūsų šalies istorijos metu.
Knygoje „Trečioji vėliavos spalva“ yra ne tik atsiminimų apie J. Lukšą, bet ir jo kelionių užsienyje maršrutų schemos.
-
„Laisvės kovos 1944-1953 metais“
„Laisvės kovos 1944-1953 metais“ – tai dokumentų rinkinys, kurį sudarė Dalia Kuodytė ir Algis Kašėta, išleido Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1996.
Knyga padalinta į 12 dalių, joje telpa 191 dokumentas. Pirmuoju 44-tame puslapyje išspausdintas dokumentas „Ginkluoto pasipriešinimo ištakos ir pradžia”. Toliau seka Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos įstatai, ši organizacija įkurta 1942-43 m.
Savotiškai įdomus Skrajūno-J. Lukšos parengtas (bet nepasirašytas) raštas Užsienio Delegatūrai (psl. 482). Ištrauka …„Kiek mes supratome …iš nuotrupų gautos dipisinės (D.P.) spaudos ir kiek jūs (Hektoras ir Meškis) mums davėt apšvietos, atrodo, kad neklysim tikėdami, kad pabėgėlių masė niekad negyvens kovojančios tautos nuotaikomis, niekad nesiryš save aukoti tėvynės laisvei, kaip garbingos tautos nariai. ..”.
Šioje knygoje rasite ir kitų dokumentų bei protokolų pasirašytų J. Lukšos.
-
„Partizanų kapeliono dienoraštis“
Justinas Lelešius-Grafas
Autentiškas ir vertingas partizaninio karo Lietuvoje liudijimas – laisvės kovotojo kunigo Justino Lelešiaus-Grafo dienoraštis.
Užrašuose atskleidžiama laisvės kovotojų gyvenimo kasdienybė – organizaciniai reikalai, santykiai su gyventojais, priešo veikimas ir partizanų kovų būdai, prisimenami bendražygiai (tame tarpe ir J. Lukša). Atvirai kalbama apie savo dvasinius išgyvenimus, kurie paženklinti sąmoningos aukos ir neišvengiamos žūties žyme. Akivaizdu, kad ištverti tokią įtampą padėjo autoriaus pasaulėjauta, kuri persmelkta meile kenčiančiai Tėvynei ir giliu tikėjimu – didžiausia atspara tame smurto, kraujo ir neteisybės pasaulyje.
-
„Laisvės kovų archyvas“ T. 35
„GYDYTOJAS, PAMYNĘS ŽMONIŠKUMĄ“ IŠ OKUPANTŲ NUSIKALTIMŲ DOSJĖ DR. VINCAS ŽILĖNAS
„Tokia pirma mintis atėjo perskaičius Birutės Adomėnienės knygą „Likviduoti Skirmantą” (Atmintis. K. 2002). Kruopščiai surinkti KGB dokumentai akivaizdžiai įtikins net didžiausią skeptiką, kokios jėgos ir lėšos buvo skirtos Juozo Lukšos, atskridusio iš už „geležinės uždangos”, sugavimui. Autorės įtaigiai surašyta 1950-ųjų metų chronologija atskleidė anaiptol ne durklo ir apsiausto riteriams būdingą švarių rankų dvikovą su priešais, bet klastingiausią čekistų „meduolio ir vėzdo” voratinklį. Norėdami paklupdyti įsivaizduojamus priešus azijietiški išsigimėliai nuo grandinės paleido už vilkšunius viršesnę „markuliados” gaują. Deja, į šią mėsmalę stačia galva nėrė humaniškiausios profesijos žmogus, medikas Algirdas Antanas Pavalkis -pseudopartizanas Genutis, NKVD ir MGB agentas Petras, buvęs gestapo agentas Anton…“
-
„Po Nemuniją, po ežeriją“
Albinas Slavickas
Knygoje pateikiama istorinė Lietuvos panorama nuo Mindaugo iki šių dienų. Amžių būvyje Lietuva išgyvenusi carinę priespaudą, išlaikė savo kalbą, kultūrą, papročius, išsaugojo lopinėlį žemės prie Baltijos krantų, nenugalėta Kryžiuočių ordino, partizanų krauju aplaistyta laisva ir nepriklausoma sutiko pirmąjį tūkstantmetį, kai buvo paminėtas jos vardas.
Šioje knygoje rasite vieno įžymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – Juozo Lukšos-Daumanto išsamią biografiją.