Taip gimė Nepriklausoma Lietuva
-
-
-
„Gražu, kad pavasaris, griaudamas ledą,
Bežadina gamtą skaisčiais spinduliais;
Gražiau, kad didvyriai mylėdami veda
Tėvynę naujais atgimimo keliais
Palaiminti jūs, atgimimo laikai!
Ir jūs, išrinktieji Tėvynės vaikai!“
Maironis. Jaunoji Lietuva. Šeštoji giesmė.
Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius;
Iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis
-
-
SIGNATARŲ NAMAI
Signatarų namai (anksčiau žinomas kaip Štralio namas) – istorinis pastatas Pilies gatvėje, Vilniuje, kuriame 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Atgavus nepriklausomybę namas perduotas muziejui, 2003 metais tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu. Signatarų namuose vyksta kasmetiniai vasario 16-osios paminėjimai.
-
-
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis valstybėmis.
2018–2021 metais Vasario 16-osios Akto originalas (rastas prof. Liudo Mažylio 2017 m. Vokietijos archyve) buvo eksponuojamas Signatarų namuose tame pačiame kambaryje, kur 1918 m. jį pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba.
-
-
KETURIŲ SIGNATARŲ SUKAKTYS 2022-aisiais
Lietuvos Tarybos narių, pasirašiusių 1918 metų vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, amžiaus vidurkis buvo 41-eri metai. Vyriausias amžiumi buvo 66-erių Jonas Basanavičius, jauniausias – 25-erių – Kazimieras Bizauskas.
Keturi signatarai, kurių sukaktis minime 2022-aisiais, buvo tokio amžiaus: Stanislovas Narutavičius – 55-erių, Mykolas Biržiška – 35-erių, Kazimieras Steponas Šaulys ir Jonas Vileišis – 46-erių.
Lietuvos Taryba buvo jauna amžiumi, brandi patirtimi, todėl daugelis jos narių vėliau ėjo politines pareigas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo skirtingų sluoksnių ir profesijų atstovai – kunigai, bajorai, valstiečiai, miestiečiai – tačiau išskirtiniai ir drąsūs žmonės. Visi dirbo Lietuvai ir dėl Lietuvos.
-
-
Mykolas Biržiška, g. 1882 08 24 Viekšniuose, Mažeikių apsk. Literatūros istorikas, publicistas, visuomenės veikėjas, vasario 16-osios Akto signataras. Studijavo teisę Maskvos universitete (1901–1907), taip pat klausė literatūros ir kalbotyros paskaitų, dalyvavo Lietuvos socialdemokratų veikloje (1905–1917).
Lietuvos mokslų draugijos narys (nuo 1908), Vilniaus lietuvių gimnazijos direktorius (1915–1922), vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių (1917), vienas Nepriklausomybės akto projekto autorių, švietimo ministras (1918–1919), delegacijos derybų su lenkais Suvalkuose narys (1920), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius (1940–1944), vienas Vilniaus vadavimo sąjungos įkūrėjų ir jos centro komiteto pirmininkas (1925–1935), „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktorius (nuo 1932), Pabaltijo universiteto Hamburgo profesorius (1946–1949). Mirė 1962 08 24 Los Andžele. 2018 m. M. Biržiškos palaikai perlaidoti Rasų kapinėse Vilniuje.
-
-
Mykolas Biržiška parengė lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloro tyrinėjimo darbų, senosios literatūros publikacijų, tarp jų: fotografuotinį Mikalojaus Daukšos „Postilės“ leidimą (1926), chrestomatiją „Rinktiniai mūsų senovės raštai“ (1927), trečią Liudviko Rėzos „Dainų“ leidimą, su broliu Vaclovu – Simono Daukanto „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1929). Dirbo rengiant „Lietuviškąją enciklopediją“, buvo jos viceredaktoriumi.
-
-
BROLIAI BIRŽIŠKOS – LIETUVOS KŪRĖJAI IR PATRIOTAI
Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, bibliografas, bibliotekų steigėjas, teisininkas, publicistas. Apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu (1928).
Viktoras Biržiška (1886–1964) – lietuvių išeivijos matematikas, visuomenės veikėjas Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, įvairių leidinių ir vadovėlių autorius. Nuo 1950 m. gyveno JAV.
Mykolas Biržiška (1882–1862) – vienas turtingiausia biografija pasižymėjęs Lietuvos signatarų. Šio visuomenininko karjera tęsėsi per Šiaulius, Maskvą, Vilnių, Kauną, vėl Vilnių ir galop – Los Andželą.
-
-
Kazimieras Steponas Šaulys, g. 1872 01 28 Stemplių kaime, (Švėkšnos vls., dab. r.). Kunigas, Lietuvos valstybės, Katalikų bažnyčios, visuomenės veikėjas, lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komiteto narys. Vasario 16-osios Akto signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1886–1890), baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune (1895), studijas tęsė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje (1895–1899). Panevėžio vikaras (1899–1901), dalyvavo Vilniaus Didžiajame Seime (1905). Žemaičių kunigų seminarijos Kaune dėstytojas (1906–1922). Lietuvių konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (1917), dirbo konstitucijos ir įstatymų redakcinėje komisijoje. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą (1920), iš politikos pasitraukė (1922). Dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1922–1944). Apdovanotas Gedimino II laipsnio (1928) ir I laipsnio (1938) ordinais. Sovietų armijai artėjant link Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, (1944), apsigyveno Šveicarijoje (1945). Mirė 1964 05 09, palaidotas Vereno kapinėse Romoje.
2017 m. K.S. Šauliui pastatytas paminklas Švėkšnoje.
-
-
Kazimieras Šaulys buvo katalikiškų socialinės rūpybos, švietimo draugijų „Saulė“, „Motinėlė“ vienas iš steigėjų ir narys. Bendradarbiavo lietuvių ir lenkų žurnaluose: „Apžvalga Žemaičių ir Lietuvos“, „Draugija“, „Dziennik Wileński“, „Przegląd katolicki“, „Tiesos kelias“, laikraštyje „Viltis“.
Svarbiausi veikalai: „Krikščioniškoji demokratija“ (1906), „Demokratai ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“, „Socijalistai ir mūsų socijalistiškieji reikalai“ (abu 1907), „Sociologija“ (1920), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927).
-
-
Jonas Vileišis, g. 1872 01 03 Mediniuose (Pasvalio vls., dab. r.). Teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras. Baigė Šiaulių gimnaziją (1892) ir Sankt Peterburgo universitetą (Rusija, 1898). Vertėsi advokato praktika Vilniuje (nuo 1900). Aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, priklausė „Dvylikos apaštalų draugijai“ (1900–1904), vienas iš daugelio demokratų (1902), Lietuvos valstiečių sąjungos (1905) partijų ir Lietuvos mokslo draugijos (1907) organizatorių. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, leido ir redagavo „Lietuvos ūkininką“ (1905–1906), „Vilniaus žinias“ ir „Lietuvos žinias“ (1907–1909). Vokiečių okupacijos metais už antivokiškų atsiliepimų platinimą suimtas, kalintas Lukiškėse ir išsiųstas į Vokietiją priverstiniams darbams. Berlyne sugebėjo pabėgti, grįžo į Lietuvą (1917), išrinktas Lietuvos Tarybos nariu (1917–1920). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų (1918–1919) ir finansų ministras (1919), Lietuvos valstybės atstovas JAV (1919–1921), I LR Seimo (1922–1923) narys. Kauno burmistras (1921–1931), Valstybės Tarybos narys (1933). Dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1933–1940). Apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu (1934).
Mirė 1942 06 01 Kaune, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
-
-
Jonas Vileišis rėmė slaptąją lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, rengė publikacijas ,,Varpo ir ūkininko” laikraščiams. Prisidėjo rengiant pirmąją lietuvių dailės parodą. Redagavo ,,Lietuvos ūkininką” ir ,,Vilniaus žinias”. Jis talkino steigiant daugelį lietuviškų švietimo, kultūros, mokslo ir ekonominių draugijų: „Vilniaus kanklės“, „Aušra“, „Žiburėlis“, „Rūta“, Lietuvių mokslo draugiją ir Lietuvių dailės draugiją, Lietuvių vartotojų draugiją, Liaudies pramonei remti draugiją, Lietuvių kredito draugiją, Lietuvių ūkininkų bendrovę.
1932 m. sausio 15 d. „Lietuvos žiniose“ išspausdinti signataro „Atsiminimai – netolimoji praeitis“.
Nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d. – laikinosios sostinės burmistras, kuriuo laikotarpiu Kaunas iškilo iki europinio lygio miesto.
-
-
BROLIAI VILEIŠIAI
2018 m. Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams (skulpt. Regimantas Midvikis).
Broliai Vileišiai – svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Petras Vileišis (1851–1926) – kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.
Antanas Vileišis (1856–1919) – gydytojas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas.
Jonas Vileišis (1872–1942) – teisininkas. Dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno burmistras.
-
-
Stanislovas Narutavičius, g. 1862 09 02, Brėvikių dvare, Telšių apsk. Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, teisininkas. Vasario 16-osios Akto signataras. Studijavo teisę Sank Peterburgo, vėliau Kijevo universitete (1882–1887), grįžęs į Lietuvą vertėsi advokato praktika (1904–1908), dalyvavo Vilniaus Didžiajame seime (1905). Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją (1907) ir berniukų gimnaziją (1909), rengė Lietuvių konferenciją Vilniuje (1917), buvo jos organizacinio komiteto narys, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Svarbiausias jo tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkūrimas etninėse žemėse, radikalesnių nuostatų šalininkas. Iš Tarybos pasitraukė 1918 07 13. Prisidėjo prie savivaldos institucijų steigimo Telšių apskrityje (1918–1919), Kauno apskrities teismo kūrimo (1920–1921), buvo jo teisėjas. Grįžęs į Brėvikius, šeimininkavo ūkyje, rūpinosi neturtingųjų švietimu ir sveikatos apsauga. Mirė 1932 12 31 Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse. 2018 m. Mažeikių rajono Renavo dvare atidengtas paminklas broliams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams.
-
-
Parodą parengė Vievio miesto biblioteka
2022 m.
vievis@esvb.lt
-
-
„Gražu, kad pavasaris, griaudamas ledą,
Bežadina gamtą skaisčiais spinduliais;
Gražiau, kad didvyriai mylėdami veda
Tėvynę naujais atgimimo keliais
Palaiminti jūs, atgimimo laikai!
Ir jūs, išrinktieji Tėvynės vaikai!“
Maironis. Jaunoji Lietuva. Šeštoji giesmė.
Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius;
Iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis
-
-
SIGNATARŲ NAMAI
Signatarų namai (anksčiau žinomas kaip Štralio namas) – istorinis pastatas Pilies gatvėje, Vilniuje, kuriame 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Atgavus nepriklausomybę namas perduotas muziejui, 2003 metais tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu. Signatarų namuose vyksta kasmetiniai vasario 16-osios paminėjimai.
-
-
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis valstybėmis.
2018–2021 metais Vasario 16-osios Akto originalas (rastas prof. Liudo Mažylio 2017 m. Vokietijos archyve) buvo eksponuojamas Signatarų namuose tame pačiame kambaryje, kur 1918 m. jį pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba.
-
-
KETURIŲ SIGNATARŲ SUKAKTYS 2022-aisiais
Lietuvos Tarybos narių, pasirašiusių 1918 metų vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, amžiaus vidurkis buvo 41-eri metai. Vyriausias amžiumi buvo 66-erių Jonas Basanavičius, jauniausias – 25-erių – Kazimieras Bizauskas.
Keturi signatarai, kurių sukaktis minime 2022-aisiais, buvo tokio amžiaus: Stanislovas Narutavičius – 55-erių, Mykolas Biržiška – 35-erių, Kazimieras Steponas Šaulys ir Jonas Vileišis – 46-erių.
Lietuvos Taryba buvo jauna amžiumi, brandi patirtimi, todėl daugelis jos narių vėliau ėjo politines pareigas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo skirtingų sluoksnių ir profesijų atstovai – kunigai, bajorai, valstiečiai, miestiečiai – tačiau išskirtiniai ir drąsūs žmonės. Visi dirbo Lietuvai ir dėl Lietuvos.
-
-
Mykolas Biržiška, g. 1882 08 24 Viekšniuose, Mažeikių apsk. Literatūros istorikas, publicistas, visuomenės veikėjas, vasario 16-osios Akto signataras. Studijavo teisę Maskvos universitete (1901–1907), taip pat klausė literatūros ir kalbotyros paskaitų, dalyvavo Lietuvos socialdemokratų veikloje (1905–1917).
Lietuvos mokslų draugijos narys (nuo 1908), Vilniaus lietuvių gimnazijos direktorius (1915–1922), vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių (1917), vienas Nepriklausomybės akto projekto autorių, švietimo ministras (1918–1919), delegacijos derybų su lenkais Suvalkuose narys (1920), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius (1940–1944), vienas Vilniaus vadavimo sąjungos įkūrėjų ir jos centro komiteto pirmininkas (1925–1935), „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktorius (nuo 1932), Pabaltijo universiteto Hamburgo profesorius (1946–1949). Mirė 1962 08 24 Los Andžele. 2018 m. M. Biržiškos palaikai perlaidoti Rasų kapinėse Vilniuje.
-
- Mykolas Biržiška parengė lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloro tyrinėjimo darbų, senosios literatūros publikacijų, tarp jų: fotografuotinį Mikalojaus Daukšos „Postilės“ leidimą (1926), chrestomatiją „Rinktiniai mūsų senovės raštai“ (1927), trečią Liudviko Rėzos „Dainų“ leidimą, su broliu Vaclovu – Simono Daukanto „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1929). Dirbo rengiant „Lietuviškąją enciklopediją“, buvo jos viceredaktoriumi.
-
-
BROLIAI BIRŽIŠKOS – LIETUVOS KŪRĖJAI IR PATRIOTAI
Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, bibliografas, bibliotekų steigėjas, teisininkas, publicistas. Apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu (1928).
Viktoras Biržiška (1886–1964) – lietuvių išeivijos matematikas, visuomenės veikėjas Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, įvairių leidinių ir vadovėlių autorius. Nuo 1950 m. gyveno JAV.
Mykolas Biržiška (1882–1862) – vienas turtingiausia biografija pasižymėjęs Lietuvos signatarų. Šio visuomenininko karjera tęsėsi per Šiaulius, Maskvą, Vilnių, Kauną, vėl Vilnių ir galop – Los Andželą.
-
-
Kazimieras Steponas Šaulys, g. 1872 01 28 Stemplių kaime, (Švėkšnos vls., dab. r.). Kunigas, Lietuvos valstybės, Katalikų bažnyčios, visuomenės veikėjas, lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komiteto narys. Vasario 16-osios Akto signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1886–1890), baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune (1895), studijas tęsė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje (1895–1899). Panevėžio vikaras (1899–1901), dalyvavo Vilniaus Didžiajame Seime (1905). Žemaičių kunigų seminarijos Kaune dėstytojas (1906–1922). Lietuvių konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (1917), dirbo konstitucijos ir įstatymų redakcinėje komisijoje. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą (1920), iš politikos pasitraukė (1922). Dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1922–1944). Apdovanotas Gedimino II laipsnio (1928) ir I laipsnio (1938) ordinais. Sovietų armijai artėjant link Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, (1944), apsigyveno Šveicarijoje (1945). Mirė 1964 05 09, palaidotas Vereno kapinėse Romoje.
2017 m. K.S. Šauliui pastatytas paminklas Švėkšnoje.
-
-
Kazimieras Šaulys buvo katalikiškų socialinės rūpybos, švietimo draugijų „Saulė“, „Motinėlė“ vienas iš steigėjų ir narys. Bendradarbiavo lietuvių ir lenkų žurnaluose: „Apžvalga Žemaičių ir Lietuvos“, „Draugija“, „Dziennik Wileński“, „Przegląd katolicki“, „Tiesos kelias“, laikraštyje „Viltis“.
Svarbiausi veikalai: „Krikščioniškoji demokratija“ (1906), „Demokratai ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“, „Socijalistai ir mūsų socijalistiškieji reikalai“ (abu 1907), „Sociologija“ (1920), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927).
-
-
Jonas Vileišis, g. 1872 01 03 Mediniuose (Pasvalio vls., dab. r.). Teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras. Baigė Šiaulių gimnaziją (1892) ir Sankt Peterburgo universitetą (Rusija, 1898). Vertėsi advokato praktika Vilniuje (nuo 1900). Aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, priklausė „Dvylikos apaštalų draugijai“ (1900–1904), vienas iš daugelio demokratų (1902), Lietuvos valstiečių sąjungos (1905) partijų ir Lietuvos mokslo draugijos (1907) organizatorių. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, leido ir redagavo „Lietuvos ūkininką“ (1905–1906), „Vilniaus žinias“ ir „Lietuvos žinias“ (1907–1909). Vokiečių okupacijos metais už antivokiškų atsiliepimų platinimą suimtas, kalintas Lukiškėse ir išsiųstas į Vokietiją priverstiniams darbams. Berlyne sugebėjo pabėgti, grįžo į Lietuvą (1917), išrinktas Lietuvos Tarybos nariu (1917–1920). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų (1918–1919) ir finansų ministras (1919), Lietuvos valstybės atstovas JAV (1919–1921), I LR Seimo (1922–1923) narys. Kauno burmistras (1921–1931), Valstybės Tarybos narys (1933). Dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1933–1940). Apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu (1934).
Mirė 1942 06 01 Kaune, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
-
-
Jonas Vileišis rėmė slaptąją lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, rengė publikacijas ,,Varpo ir ūkininko” laikraščiams. Prisidėjo rengiant pirmąją lietuvių dailės parodą. Redagavo ,,Lietuvos ūkininką” ir ,,Vilniaus žinias”. Jis talkino steigiant daugelį lietuviškų švietimo, kultūros, mokslo ir ekonominių draugijų: „Vilniaus kanklės“, „Aušra“, „Žiburėlis“, „Rūta“, Lietuvių mokslo draugiją ir Lietuvių dailės draugiją, Lietuvių vartotojų draugiją, Liaudies pramonei remti draugiją, Lietuvių kredito draugiją, Lietuvių ūkininkų bendrovę.
1932 m. sausio 15 d. „Lietuvos žiniose“ išspausdinti signataro „Atsiminimai – netolimoji praeitis“. Nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d. – laikinosios sostinės burmistras, kuriuo laikotarpiu Kaunas iškilo iki europinio lygio miesto.
-
-
BROLIAI VILEIŠIAI
2018 m. Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams (skulpt. Regimantas Midvikis).
Broliai Vileišiai – svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Petras Vileišis (1851–1926) – kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.
Antanas Vileišis (1856–1919) – gydytojas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas.
Jonas Vileišis (1872–1942) – teisininkas. Dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno burmistras.
-
- Stanislovas Narutavičius, g. 1862 09 02, Brėvikių dvare, Telšių apsk. Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, teisininkas. Vasario 16-osios Akto signataras. Studijavo teisę Sank Peterburgo, vėliau Kijevo universitete (1882–1887), grįžęs į Lietuvą vertėsi advokato praktika (1904–1908), dalyvavo Vilniaus Didžiajame seime (1905). Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją (1907) ir berniukų gimnaziją (1909), rengė Lietuvių konferenciją Vilniuje (1917), buvo jos organizacinio komiteto narys, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Svarbiausias jo tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkūrimas etninėse žemėse, radikalesnių nuostatų šalininkas. Iš Tarybos pasitraukė 1918 07 13. Prisidėjo prie savivaldos institucijų steigimo Telšių apskrityje (1918–1919), Kauno apskrities teismo kūrimo (1920–1921), buvo jo teisėjas. Grįžęs į Brėvikius, šeimininkavo ūkyje, rūpinosi neturtingųjų švietimu ir sveikatos apsauga. Mirė 1932 12 31 Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse. 2018 m. Mažeikių rajono Renavo dvare atidengtas paminklas broliams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams.
-
-
Parodą parengė Vievio miesto biblioteka
2022 m.
vievis@esvb.lt
