Vasario 16-oji – Lietuvių tautos sugrįžimas į pasaulio istoriją
-
-
-
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Vasario 16-osios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Pasirašė jį 20 Tarybos narių: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius, Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis.
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.
-
-
„Lietuvos Nepriklausomybės akto kopija”
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamajam Seimui.
Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus.
Dokumentas ilgą laiką buvo dingęs.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto egzempliorius lietuvių kalba su signatarų parašais. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
-
-
„Vasario 16-oji–Lietuvos valstybės atkūrimo diena : straipsnių ir dokumentų rinkinys“
Tuo metu, kai mūsų žemės metraštis brėžė trečiąjį praeito amžiaus dešimtmetį, Lietuvos šviesuoliai puoselėjo viltį, jog bus išleista labai graži knyga apie Vasario 16-ąją – bene apie vieną iš lietuvio širdžiai brangiausių datų. Šis istorikų E. Manelio ir R. Samavičiaus sudarytas straipsnių ir dokumentų rinkinys – kaleidoskopas – pasakoja Lietuvos valstybingumo ir pastangų išlikti istoriją.
-
-
„Valstybės atkūrimo istorijos“
Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
Herojus paprastai išaukštiname pagerbdami už atliktą milžinišką darbą, ypač valstybės kūrėjus, kurių pastangos apvainikuotos Lietuvos valstybės atkūrimu XX amžiaus pradžioje. Paprastai įvertiname Vasario 16-osios nutarimo signatarų, pirmosios vyriausybės narių, viceministrų, pasiuntinių, slaptųjų pasiuntinių, derybininkų konkrečius nuopelnus. Tačiau pažinimo ir smalsumo ugnių įkaitintoms auditorijoms rūpi ir jų tarpusavio santykiai, charakteriai, pomėgiai, arba keliami klausimai – kaip lietuvių politikai, susispietę ir besispietę Pirmojo pasaulinio karo metu apie Lietuvos Tarybą gyveno kasdienybėje, kuo jie maitinosi karo metu, kas buvo jų draugai ir su kuo pykosi, kaip veikė okupacijos sąlygomis ir ką neįprasto padarė, kokiomis priemonėmis veikė to meto politiniuose ar ekonominiuose procesuose. Svarbu prisiminti ir tuos neretai dabar jau pamirštus žmones, kurių drąsūs poelgiai ar žingsniai svariai prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo ar valstybės pripažinimo konstravimo.
-
-
„111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų “
A. Banevičius
1991 m. išleistas enciklopedinis žinynas, kuriame Pristatomi visi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, prezidentai ir ministrų kabinetų nariai. Abėcėlės tvarka pateikiamos biografijos ir portretai.
-
-
„Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė (Vasario 16-osios akto pėdsakais)“
Raimundas Klimavičius
1918 m. vasario 16 d. priimtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas pelnytai vadinamas kertiniu XX a. mūsų valstybės dokumentu. Deja, šis istorinis Aktas iki šiol nėra sulaukęs išsamesnio mokslinio tyrinėjimo. Istoriko R. Klimavičiaus knygoje išsamiai ir nuosekliai aprašoma visa istorija, susijusi su Vasario 16-osios akto paskelbimu. Šiuo moksliniu darbu siekiama panaikinti istoriografijoje iki šiol egzistuojančią „juodąją skylę” ir atskleisti Nepriklausomybės akto, kaip materialaus objekto, atsiradimo aplinkybes, rekonstruoti jo paskelbimo aplinką bei procedūrą, atsekti Akto teksto genezę, pateikti egzistuojančias Vasario 16-osios Akto likimo versijas.
-
-
„Lietuvos istorija”
„Tautos nebūna išžudomos, jos miršta pačios. Lietuvių tauta nemirs, nes gyva jos dvasia.”
Dar 1936 m. Adolfas Šapoka pirmasis parengė lietuvių istorikų rašytą Lietuvos istoriją, kaip jis pats nurodo, be kaimynų simpatijų ir antipatijų. Tai iki šiol nepralenktas veikalas, kuriame aiškiai ir glaustai pateikiama visa Lietuvos istorija nuo paleolito iki leidinio pasirodymo laikų.
„Lietuvos istorija“ – tai lietuvių Laisvės simbolis. Sovietmečiu daugybė tautiečių traukdamiesi į Vakarus kartu pasiėmė ne ką nors kitą, bet būtent „Lietuvos istoriją“, o likę okupuotoje Lietuvoje paslapčiomis ją skaitė ir tokiu būdu išsaugojo savastį. Atkūrus nepriklausomybę „Lietuvos istorijos“ reikšmė neblėso – ji ir toliau žadino patriotinius jausmus ir vienijo tautą.
Septintas knygos skyrius skirtas Lietuvos valstybės atkūrimui. Nuo aplinkybių sąlygojusių Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymą, Lietuvos valstybės pripažinimo, nepriklausomybės kovų iki valstybės tvarkymo, reformų, Tarptautinių santykių plėtimo.
-
-
„Jonas Basanavičius“
Adolfas Nezabitauskis
Daktaras Jonas Basanavičius pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kurio metu buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
iki šiol išleista viena vienintelė J. Basanavičiaus biografija – ją dar tarpukariu, 1938 metais, išleido žurnalistas Adolfas Nezabitauskis. Joje daugiausia remiamasi tuo, ką savo autobiografijoje 1922-aisiais rašė pats daktaras.
Biografijos autorius išlaiko objektyvų ir dalykinį stilių, stengiasi paminėti kuo daugiau Jono Basanavičiaus gyvenimo faktų, tuometinės inteligentijos gyvenimo niuansų.
-
-
„1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“
Viktoras Jencius-Butautas
Malinauskas (1869 – 1942) – vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose sferose. Jis buvo vienas iš turtingiausių Vasario 16 – osios Akto signatarų – turėjo daugiau kaip 1 000 ha žemės plotą, 4 dvarus Trakų rajone. 1940 m. ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, į Altajaus kraštą, mirė 1942 m. iš bado. Autorius ieško jo ištakų, plačiai aprašo Vasario 16 – osios akto signataro kelią į lietuvių nacionalinį judėjimą, D. Malinausko ryšius su čekų nacionaliniu judėjimu bei Dvylikos apaštalų draugija. Knyga sudomins visus Lietuvos istorijos mėgėjus, duos daug naujų žinių ir leis geriau pažinti Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją.
-
-
„Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“
Vilius Kavaliauskas
Petras Klimas (1891-1969) buvo vienas jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų. Būdamas aktyvus ir tikrai neabejingas to meto procesams, jis aktyviai dalyvavo rengiant šį svarbiausią Lietuvos istorijoje dokumentą.
Diplomatas Petras Klimas, nors ir nesulaukė Lietuvos valstybės atgimimo, turėjo didelę įtaką mūsų tautos prisikėlimo procesui. Jis ne tik visą prasmingą tarnybą Lietuvos valstybei praleido diplomato poste, bet ir buvo tikrasis valstybės kūrėjas.
Šioje knygoje – dar neskelbti Petro Klimo rašytiniai dokumentai, šeimos archyvo nuotraukos. Nemažą dalį sudaro ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fondai.
-
-
„Antanas Smetona ir jo aplinka“
Alfonsas Eidintas
Naujoje knygoje „Antanas Smetona ir jo aplinka” apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai, ypač žmogiškajam metmeniui. Knygoje aprašomi įvykiai prieš ir po Vasario 16-osios akto paskelbimo ir A. Smetonos bei jo aplinkos vaidmuo juose.
-
-
„Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918-1928“
Straipsnių rinkinys apima laikotarpį, kai buvo kuriamas Lietuvos valstybingumas, plačiai pasakojama apie įvykius lėmusius Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą, Lietuvos politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sferas 1918-1928 m.
Pirmą kartą knygą išleido Vyriausias Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas 1930 metais.
-
-
„Vasario 16-oji: Iš signatarų balkono ir kitur. 1989–2019“
Vytautas Landsbergis
Knygoje „Vasario 16-oji: Iš signatarų balkono ir kitur. 1989–2019“ sugulė pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ar kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“.
Leidinyje autorius savo pamąstymais įprasmina Vasario 16-ąją. Idėjų perimamumas – labai svarbus dalykas.
-
-
Nepriklausomybę atgavus
Maironis
Nejau gi tai ne sapnas? Ne svajonė,
Viliojusi… dar vakar be vilties?!
Nejau vergijoj slėgusi dejonė
Dabar tik sapnas? šmėkla praeities?
Jaunà, laisva, pati savęs valdovė,
Tautų eilėn įstojo Lietuva,
Savu krauju vergijos nusiplovė,
Sutraukius pančius ištverme sava!
Lyg būtų grįžęs amžius Gedimino
Ir pilkalnių sukilę milžinai!..
Europos vėlei viešpačiai sužino
Lietuvių vardą, skambantį šaunai.
Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė,
Jog leidai mums sulaukti tos dienos?
O kiek kitų į amžiną kelionę
Nuėjo skurdūs, laukdami anos!..
Už juos karščiau tėvynę gal mylėjom?
Ar jai aukų gal nešėm brangesnių?
O ne, o ne! Tiktai daugiau kentėjom,
Perdidūs nešti jungą kalinių!
Likimą augštą, Viešpatie, mums skyrei:
Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais!
Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai,
Laisvais išvedę šalį vieškeliais!
Garbė, garbė, kad iš Maksvos griūvėsių
Drąsiais pečiais ją išnešėt kilniai!
Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu,
Bet jus minės su pagarba ainiai.
-
-
Diena atrištom akim.
Tauta iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atkimt.
Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Pašauk ją, pašauk atsitiest
ir laisvę išskleist – kaip esmę.
Štai mes – ir mūsų tik tiek,
kiek buvom ir kiek esame.
Kiek būsim šioje dienoje
sudygę augimui ir brandai,
ant žemės gyvi ir po ja,
paženklinti lietuvybės randais.
Prie savo kalbos prikalti,
prie istorijos prirakinti.
Žmonės, jūs nekalti.
Jūs tik labai iškankinti.
Bet jau atrištom akim.
Ir kaip vėliava jau – pakilūs.
Lietuva, leisk mums atkimt.
Tebūna mūs polėkiai kilnūs.
(J. Marcinkevičius)
-
-
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Vasario 16-osios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Pasirašė jį 20 Tarybos narių: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius, Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis.
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.
-
-
„Lietuvos Nepriklausomybės akto kopija”
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamajam Seimui.
Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus.
Dokumentas ilgą laiką buvo dingęs.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto egzempliorius lietuvių kalba su signatarų parašais. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
-
-
„Vasario 16-oji–Lietuvos valstybės atkūrimo diena : straipsnių ir dokumentų rinkinys“
Tuo metu, kai mūsų žemės metraštis brėžė trečiąjį praeito amžiaus dešimtmetį, Lietuvos šviesuoliai puoselėjo viltį, jog bus išleista labai graži knyga apie Vasario 16-ąją – bene apie vieną iš lietuvio širdžiai brangiausių datų. Šis istorikų E. Manelio ir R. Samavičiaus sudarytas straipsnių ir dokumentų rinkinys – kaleidoskopas – pasakoja Lietuvos valstybingumo ir pastangų išlikti istoriją.
-
-
„Valstybės atkūrimo istorijos“
Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
Herojus paprastai išaukštiname pagerbdami už atliktą milžinišką darbą, ypač valstybės kūrėjus, kurių pastangos apvainikuotos Lietuvos valstybės atkūrimu XX amžiaus pradžioje. Paprastai įvertiname Vasario 16-osios nutarimo signatarų, pirmosios vyriausybės narių, viceministrų, pasiuntinių, slaptųjų pasiuntinių, derybininkų konkrečius nuopelnus. Tačiau pažinimo ir smalsumo ugnių įkaitintoms auditorijoms rūpi ir jų tarpusavio santykiai, charakteriai, pomėgiai, arba keliami klausimai – kaip lietuvių politikai, susispietę ir besispietę Pirmojo pasaulinio karo metu apie Lietuvos Tarybą gyveno kasdienybėje, kuo jie maitinosi karo metu, kas buvo jų draugai ir su kuo pykosi, kaip veikė okupacijos sąlygomis ir ką neįprasto padarė, kokiomis priemonėmis veikė to meto politiniuose ar ekonominiuose procesuose. Svarbu prisiminti ir tuos neretai dabar jau pamirštus žmones, kurių drąsūs poelgiai ar žingsniai svariai prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo ar valstybės pripažinimo konstravimo.
-
-
„111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų “
A. Banevičius
1991 m. išleistas enciklopedinis žinynas, kuriame Pristatomi visi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, prezidentai ir ministrų kabinetų nariai. Abėcėlės tvarka pateikiamos biografijos ir portretai.
-
-
„Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė (Vasario 16-osios akto pėdsakais)“
Raimundas Klimavičius
1918 m. vasario 16 d. priimtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas pelnytai vadinamas kertiniu XX a. mūsų valstybės dokumentu. Deja, šis istorinis Aktas iki šiol nėra sulaukęs išsamesnio mokslinio tyrinėjimo. Istoriko R. Klimavičiaus knygoje išsamiai ir nuosekliai aprašoma visa istorija, susijusi su Vasario 16-osios akto paskelbimu. Šiuo moksliniu darbu siekiama panaikinti istoriografijoje iki šiol egzistuojančią „juodąją skylę” ir atskleisti Nepriklausomybės akto, kaip materialaus objekto, atsiradimo aplinkybes, rekonstruoti jo paskelbimo aplinką bei procedūrą, atsekti Akto teksto genezę, pateikti egzistuojančias Vasario 16-osios Akto likimo versijas.
-
-
„Lietuvos istorija”
„Tautos nebūna išžudomos, jos miršta pačios. Lietuvių tauta nemirs, nes gyva jos dvasia.”
Dar 1936 m. Adolfas Šapoka pirmasis parengė lietuvių istorikų rašytą Lietuvos istoriją, kaip jis pats nurodo, be kaimynų simpatijų ir antipatijų. Tai iki šiol nepralenktas veikalas, kuriame aiškiai ir glaustai pateikiama visa Lietuvos istorija nuo paleolito iki leidinio pasirodymo laikų.
„Lietuvos istorija“ – tai lietuvių Laisvės simbolis. Sovietmečiu daugybė tautiečių traukdamiesi į Vakarus kartu pasiėmė ne ką nors kitą, bet būtent „Lietuvos istoriją“, o likę okupuotoje Lietuvoje paslapčiomis ją skaitė ir tokiu būdu išsaugojo savastį. Atkūrus nepriklausomybę „Lietuvos istorijos“ reikšmė neblėso – ji ir toliau žadino patriotinius jausmus ir vienijo tautą.
Septintas knygos skyrius skirtas Lietuvos valstybės atkūrimui. Nuo aplinkybių sąlygojusių Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymą, Lietuvos valstybės pripažinimo, nepriklausomybės kovų iki valstybės tvarkymo, reformų, Tarptautinių santykių plėtimo.
-
-
„Jonas Basanavičius“
Adolfas Nezabitauskis
Daktaras Jonas Basanavičius pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kurio metu buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
iki šiol išleista viena vienintelė J. Basanavičiaus biografija – ją dar tarpukariu, 1938 metais, išleido žurnalistas Adolfas Nezabitauskis. Joje daugiausia remiamasi tuo, ką savo autobiografijoje 1922-aisiais rašė pats daktaras.
Biografijos autorius išlaiko objektyvų ir dalykinį stilių, stengiasi paminėti kuo daugiau Jono Basanavičiaus gyvenimo faktų, tuometinės inteligentijos gyvenimo niuansų.
-
-
„1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“
Viktoras Jencius-Butautas
Malinauskas (1869 – 1942) – vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose sferose. Jis buvo vienas iš turtingiausių Vasario 16 – osios Akto signatarų – turėjo daugiau kaip 1 000 ha žemės plotą, 4 dvarus Trakų rajone. 1940 m. ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, į Altajaus kraštą, mirė 1942 m. iš bado. Autorius ieško jo ištakų, plačiai aprašo Vasario 16 – osios akto signataro kelią į lietuvių nacionalinį judėjimą, D. Malinausko ryšius su čekų nacionaliniu judėjimu bei Dvylikos apaštalų draugija. Knyga sudomins visus Lietuvos istorijos mėgėjus, duos daug naujų žinių ir leis geriau pažinti Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją.
-
-
„Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“
Vilius Kavaliauskas
Petras Klimas (1891-1969) buvo vienas jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų. Būdamas aktyvus ir tikrai neabejingas to meto procesams, jis aktyviai dalyvavo rengiant šį svarbiausią Lietuvos istorijoje dokumentą.
Diplomatas Petras Klimas, nors ir nesulaukė Lietuvos valstybės atgimimo, turėjo didelę įtaką mūsų tautos prisikėlimo procesui. Jis ne tik visą prasmingą tarnybą Lietuvos valstybei praleido diplomato poste, bet ir buvo tikrasis valstybės kūrėjas.
Šioje knygoje – dar neskelbti Petro Klimo rašytiniai dokumentai, šeimos archyvo nuotraukos. Nemažą dalį sudaro ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fondai.
-
-
„Antanas Smetona ir jo aplinka“
Alfonsas Eidintas
Naujoje knygoje „Antanas Smetona ir jo aplinka” apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai, ypač žmogiškajam metmeniui. Knygoje aprašomi įvykiai prieš ir po Vasario 16-osios akto paskelbimo ir A. Smetonos bei jo aplinkos vaidmuo juose.
-
-
„Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918-1928“
Straipsnių rinkinys apima laikotarpį, kai buvo kuriamas Lietuvos valstybingumas, plačiai pasakojama apie įvykius lėmusius Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą, Lietuvos politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sferas 1918-1928 m.
Pirmą kartą knygą išleido Vyriausias Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas 1930 metais.
-
-
„Vasario 16-oji: Iš signatarų balkono ir kitur. 1989–2019“
Vytautas Landsbergis
Knygoje „Vasario 16-oji: Iš signatarų balkono ir kitur. 1989–2019“ sugulė pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ar kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“.
Leidinyje autorius savo pamąstymais įprasmina Vasario 16-ąją. Idėjų perimamumas – labai svarbus dalykas.
-
-
Nepriklausomybę atgavus
Maironis
Nejau gi tai ne sapnas? Ne svajonė,
Viliojusi… dar vakar be vilties?!
Nejau vergijoj slėgusi dejonė
Dabar tik sapnas? šmėkla praeities?
Jaunà, laisva, pati savęs valdovė,
Tautų eilėn įstojo Lietuva,
Savu krauju vergijos nusiplovė,
Sutraukius pančius ištverme sava!
Lyg būtų grįžęs amžius Gedimino
Ir pilkalnių sukilę milžinai!..
Europos vėlei viešpačiai sužino
Lietuvių vardą, skambantį šaunai.
Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė,
Jog leidai mums sulaukti tos dienos?
O kiek kitų į amžiną kelionę
Nuėjo skurdūs, laukdami anos!..
Už juos karščiau tėvynę gal mylėjom?
Ar jai aukų gal nešėm brangesnių?
O ne, o ne! Tiktai daugiau kentėjom,
Perdidūs nešti jungą kalinių!
Likimą augštą, Viešpatie, mums skyrei:
Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais!
Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai,
Laisvais išvedę šalį vieškeliais!
Garbė, garbė, kad iš Maksvos griūvėsių
Drąsiais pečiais ją išnešėt kilniai!
Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu,
Bet jus minės su pagarba ainiai.
-
-
Diena atrištom akim.
Tauta iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atkimt.
Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Pašauk ją, pašauk atsitiest
ir laisvę išskleist – kaip esmę.
Štai mes – ir mūsų tik tiek,
kiek buvom ir kiek esame.
Kiek būsim šioje dienoje
sudygę augimui ir brandai,
ant žemės gyvi ir po ja,
paženklinti lietuvybės randais.
Prie savo kalbos prikalti,
prie istorijos prirakinti.
Žmonės, jūs nekalti.
Jūs tik labai iškankinti.
Bet jau atrištom akim.
Ir kaip vėliava jau – pakilūs.
Lietuva, leisk mums atkimt.
Tebūna mūs polėkiai kilnūs.
(J. Marcinkevičius)
