Lit. paroda „Jonas Aistis – lietuvių lyrikas, eseistas“

Jonas Aistis, kaip tikras eseistas ir lyrikas, yra parašęs nemažai kūrinių, kuriuose atsiskleidžia jo bandymas pamėgdžioti neoromantikų kartos idealus bei tam tikras idėjas. Jis – populiariausias ir skaitomiausias savo kartos poetas, sudominęs auditoriją, tad nenuostabu, kad besimokantis jo kūrybos bruožus, net iki šių dienų kone atmintinai išmoksta beveik visą Jono Aisčio kūrybą. Ji lengva, įsimintina ir tuo pačiu ypatinga. Jo eilėraščiai elegiški, melodingi, suteikiantys tam tikrą nuotaiką, galimybę apmąstyti, susimąstyti. Būtent šių Jono Aisčio eilėraščių subjektas dažniausiai būna nusivylęs ir pavargęs nuo visko žmogus. Jis akcentuojamas kaip toks žmogus, kuriam lemta pralaimėti. Iš čia iškyla garsioji katarsio teorija, kuri sako, jog lyrika gimsta tik iš kančios, o tokie aspektai kaip liūdesys ir grožis yra neatskiriamos lyrikos vertės sąvokos. Esminis Aisčio kūrybos principas – su muzikalumu susieti skaudų ir katarsį keliantį poetinį išgyvenimą. Išleido poezijos rinkinius tokius kaip „Eilėraščiai“, „Imago mortis“, „Užgesę chimeros akys“, „Poezija“.

Nuotraukų galerija