POEZIJOS PAVASARIS ELEKTRĖNUOSE: KAI KELIONĖS LAIKU TAMPA ĮMANOMOS

Gegužės 30-oji. Šeštadienis. Be kelių minučių dvylika. Juodas Elektrėnų viešosios bibliotekos
autobusiukas, laviruodamas Vilniaus gatvėmis, skuba į Rašytojų sąjungą, kur turės pasiimti
svečius, vakare dalyvausiančius poetinėse apeigose. Aplinkui daugybė žmonių, ir visi jie juda
Baltojo tilto link, kur vyksta šaltibarščių festivalis. Tačiau autobusiukui šaltibarščiai nė
motais, mat šiandien priešpaskutinė „Poezijos pavasario” – jau 62-ojo – diena, mat šiandien ta
diena, kai eilėraščiai ir dainos skambės Elektrėnų „Ąžuolyno” progimnazijos kiemelyje.

Sirvydo gatvėje įsikūrusioje rašytojų buveinėje autobusiuką pasitinka poetė ir šių metų
„Poezijos pavasario” vadovė Indrė Valantinaitė. Paduoda nuo eilėraščių išsipūtusį almanachą
(sudarė Vytautas Kaziela ir Tomas Vyšniauskas) ir įpareigoja perduoti Elektrėnų bibliotekai.
Netrukus susirenka ir svečiai: poetė ir vertėja Sonata Paliulytė, poetas, tapytojas, keliautojas
Marius Abramavičius, fotografas Vytautas Suslavičius, taip pat viešnia iš Estijos Maarja
Kangro. Atsisveikinę su Indre, pajudam atgal. Pakeliui nepamirštame prigriebti aktoriaus,
dainų autoriaus ir atlikėjo Mindaugo Ancevičiaus, kuris, susipakavęs būgnus ir gitarą, mūsų
laukia Kauno gatvėje. Žinome, kad vakare prie mūsų prisijungs talentingasis kraštietis
aktorius Karolis Kasperavičius bei Elektrėnų regioninio literatų klubo „Strėva” atstovai Vilija
Dobrovolskienė ir Arvydas Vyšniauskas.

Šitaip prasideda kelionė į, anot S.Paliulytės, mistiškuosius Elektrėnus, ir pirmasis šios
kelionės taškas – Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras Vievyje:
kerno saugyklų šaltyje svečiams atsiveria milijonus metų skaičiuojanti mūsų planetos istorija,
tačiau visus labiausiai sužavi išdidžiai visus pasitinkantis mamutas Goša, šalia kurio nejučia
imi mąstyti, koks mažas ir trapus esi.

Iš Vievio autobusiukas patraukia į Abromiškes. Čia garbingą delegaciją pasitinka Elektrėnų
krašto muziejaus vėliavnešys Tomas Petrauskas ir Abromiškių dvaro savininkas, istorikas bei
verslininkas Romualdas Bakutis, kuris, negailėdamas nei laiko, nei jėgų, dvarą prikėlė naujam
gyvenimui. Apžiūrėję įspūdingas vis dar restauruojamo dvaro menes su dar įspūdingesnėmis
senovinėmis krosnimis, baldais ir kitais rakandais, svečiai trumpam atsikvėpti prisiglaudžia
dvaro svirne, kur Tomas visus pavaišina kava ir istorijomis apie vietinį kraštą. O kad nebūtų
per mažai, visiems siūloma apžiūrėti Ipolito Užkurnio drožinius ir kitas istorines relikvijas.

Šventinis vakaras puošniame ir jaukiame „Ąžuolyno” progimnazijos kiemelyje prasideda nuo
jau tradicija tapusios „Sadutės”. Vėliau mokytoja Daiva Balčėnienė ir jos auklėtinis bei
mokyklos prezidentas Normantas Rinkevičius atlieka kompoziciją, skirtą Vytauto Mizero –
pedagogo, rašytojo, „Poezijos pavasario” pradininko Elektrėnuose – 95-osioms gimimo
metinėms pagerbti. Nepamirštama padėkoti ir dabartinei progimnazijos direktorei Birutei
Misiūnienei, kurios dėka poezijos šventė Elektrėnuose ne tik gyva, bet ir vis dar turi savo
namus. Aplodismentų sulaukia ir V. Suslavičius, metai iš metų fotografuojantis gražiausias
šventės akimirkas. Į poetines apeigas atvykęs miesto meras Gediminas Ratkevičius pasveikina
svečius ir palinki jiems daug gražių ir prasmingų eilių, o šventę vedantis Aivaras Veiknys
dėkoja gausiai susirinkusiems poezijos mėgėjams, kurie, anot poeto, yra vienas svarbiausių
sraigtelių, nuo kurio priklauso, kad ši graži šventė tęstųsi ir ateityje. Be to, A.Veiknys visiems
perskaito Aido Marčėno eilėraštį „Ars poetica”, kuriama sakoma, kad eilėraščius reikia rašyti
kasdien, net sekmadieniais, nes galas, jei Dievas numirs anksčiau nei kalba, ir kalba anksčiau
nei pasaulis.

Vakaro metu nuskamba daug puikių eilių ir dainų, o tarp tų eilių ir dainų kažkur tolyje vis
suriaumoja mamutas Goša, lyg primintų, kokie laikini šioje žemėje esame, ir tik puoselėdami
ir gerbdami tradicijas turime šansą išlikti amžinai.

Nuotraukų autorius Vytautas Suslavičius

Nuotraukų galerija