Spaudinių paroda „Tą tylią naktį ateina šviesa ir gerumas“

Data: 2024-12-02, pabaigos data: 2024-12-31

Kategorija: Parodos

Kur vyksta: Elektrėnų biblioteka (Abonementas)

Kūčios minimos gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse. Krikščioniškame pasaulyje šią dieną įprastai švenčiamas Jėzaus gimimas, tačiau mūsų šalyje ši šventė yra unikali ir turi gilias tradicijas bei pagonišką kilmę – Saulėgrįžą.
Praeityje Kūčios būdavo didžiulė apeiginė, magiška šventė. Iki jų žmonės stengdavosi užbaigti visus darbus, nes tądien buvo draudžiami įvairūs ūkio darbai – malkų skaldymas, kūlimas. Kūčioms būdingi įvairūs burtai: atliekami įvairūs ritualai su veidrodžiu, vandeniu, o iš po stalo traukiamas šienas parodydavo, ar bus laimingas gyvenimas. Be to, esą Kūčių naktį kalba gyvuliai, o vidurnaktį vanduo virsta vynu.
Svarbiausia dienos dalis – vakarienė, kuri buvo pradedama valgyti apie 18-19 h. Stalas turėjo būti apdėtas šienu, o staltiesė klojama taip pat ant šieno. Kūčios turėjo bendruomenišką dvasią, tad ją puoselėjant, pakviečiami buvo ir samdiniai bei žmonės, neturintys savo šeimos. Prieš valgant, sukalbama malda, o Dievui padėkojama už buvusius metus. Tuomet šeima laužo vienas kito kalėdaičius (plotkeles).
Viena esminė gruodžio 24-osios tradicijų – pateikiami 12 patiekalų. Tai simbolizuoja arba mėnesius, arba dvylika Jėzaus mokinių. Buvo valgoma Kūčia, pagaminta iš javų bei medaus. Ja vaišindavo ir protėvių vėles – žmonės manė, jog šį ypatingą vakarą mirę giminaičiai vakarieniauja kartu su šeima. Keletas iš kitų svarbiausių tradicinių Kūčių valgių yra kūčiukai, kisielius, aguonpienis – be jų nemažai daliai žmonių ir šiomis dienomis ši šventė neįsivaizduojama. Be to, nors pagonybės laikais šią dieną buvo valgoma ir mėsa, tačiau išplitus krikščionybei ją pakeitė žuvis. Todėl dažnai sutinkama ir silkė ar lydeka.