Tuštuma ir energija
TUŠTUMA ir ENERGIJA
LAURA MARIJA ŠALKAUSKIENĖ
Šiandien dažnai mus supa daiktų perteklius. Persisotinimas gimdo susvetimėjimą. Užaugusi prarastoje kartoje su virvele ant kaklo, su raktu nuo namų, su žemuogėmis ant smilgų, užkastais „sekretais“, be džinsų, besikarstant ant kiemo gaublių – laipynių, mažosiose kiemo skulptūrose – raketose, pradvisusiose šlapimu, gazuotais gėrimais iš automatų, su viena stikline… Tai tampa savotišku vertybiniu matu. Praeities romantizavimas atmintyje užfiksuoja tik gerus prisiminimus. Šiandienos būvime pasigendu to paprasto natūralumo, be patoso, didybės ar susireikšminimo. Todėl tuštumos tema man tampa bedaigtystės metafora, kaip priešprieša šiandieniniam pertekliaus ir persisotinimo pasauliui. Šia tema noriu atkreipti dėmesį į beprasmį daugdaiktiškumą, „šiukšlynų pilis“, kurios nuolat kyla daiktų sąvartynuose, kas tampa mūsų kasdienybe. Ar iš tiesų mums tiek daug visko reikia? Mes žavimės gausa, kurioje pamirštame patys save… Norint atrasti ramybę, reikia atsitraukti nuo besaikio vartojimo.
Lengviausiai tuštumą būtų parodyti nieko nerodant. Eksponuojamus darbus tuštumos tema pateikiu priešpriešos metodu. Savo grafinėse abstrakcijose specialiai nerodau tuštumos, ji yra nujaučiama, nutylima, kaip nuskambėjusi melodija… Darbuose galima pajusti priešingą būseną – erzelį, veiksmą, judesį, perteklių, energiją. To ir siekiu. Tuštumą atskleidžiu kaip terpę gimdančiai energijai, iš kurios viskas prasideda ir kuriasi. Man tuštuma, kaip indas vandeniui – gyvybės eliksyras. Tuštuma gimdo gyvybę. Gyvybę, nuo kurios viskas ir prasideda. Išsitrynimas, nublukimas simbolizuoja nieką, vietos atlaisvinimą energetiniams viesulams, kurie kuria ir atgimsta švariose mūsų mintyse.
Šiame kūrybiniame projekte naudoju skirtingas grafikos technikas – ofortą, mecotintą ir mišrią techniką – siuvinėjimas ant popieriaus, floros ir faunos įspaudai. Mecotintos aksomiškai juodi atspalviai ir nutylėjimai atskleidžia nagrinėjamos temos gylį, nenusakomus begalybės įsiženklinimus, nuskandintas Juodąsias skyles. Tuštumos įsiženklinimus darbuose atskleidžiu per liniją, kurią įsiuvu į savo darbus. Siūlo linija – tai minimalus prisilietimas erdvėje, jos neišsklaidant, tik panardinant laiko ir begalybės visatoje. Siūlo sukurtos formos yra artimos galaktikoms, to specialiai nesiekiau, tai palieku žiūrinčiojo improvizacijoms…
Oforto pagalba įamžinu tuštumoje vykstančius fizikinius, energijų pasikeitimo, procesus. Darbuose įspaudžiu „gamtiškumą“, t. y. panaudoju gamtinius elementus – augalus, vabzdžius, žuvų žiaunas. Tokiu būdu palieku gyvosios gamtos žymes, šiems elementams suteikdama įsiamžinimą, paliktus pėdsakus. Tuos pačius žymenis spaudžiu po kelis kartus, kol dingsta natūralios jų spalvos, bet lieka jų DNR.







