Trispalvių ugnyje prisikėlusi Lietuva

Data: 2020-12-31

: Lietuva. Dokumentai, liudijimai, atgarsiai. 1991.01.13

Išsyk po tragiškųjų 1991 m. Sausio 13 įvykių parengta knyga, gausiai iliustruota dokumentinėmis fotografijomis, liudijanti iš pirmų lūpų apie sovietinę agresiją ir jos aukas. Skelbiama sausio 13-osios įvykių chronologija, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimai, kreipimaisi ir nutarimai, trumpos Vilniaus televizijos bokšto šturmo aukų biografijos, ir gausybė liudijimų apie šios lemtingos nakties įvykius.

: Sausio 13-osios užrašai
Vytautas Landsbergis

Knygoje publikuojami buvusio Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio užrašai, atspindintys 1991 m. sausio-vasario įvykius Lietuvoje.

: 1991 metų sausio mėnesio ir vėlesnių įvykių kronika

Kas iš ties vyko prieš ir per siaubingą sausio 13-osios naktį. Susipažinkite su šiurpą keliančiais, griūvančios valdžios desperatiškais mėginimais susigrąžinti ir išlaikyti valdžią ir barbariškais veiksmais prieš Lietuvos piliečius, vykusiais iki pat 1991 m. vasario mėnesio. Pateikiame faktus ir įvykių seką.

: Mes buvome ten… 1991 metų sausio 13-oji

1991 metų sausį beginkliai žmonės stojo prieš sovietų okupantų tankus. Tuoj po kruvinosios 1991 metų sausio 13-osios nakties žmonės siuntė savo liudijimus, kurie skelbiami, keturiais tomais leidžiamoje knygoje „Mes buvome ten… 1991 metų sausio 13-oji“.

Šiame tome publikuojama 1990-1991 metų įvykių seka, žuvusiųjų už Tėvynės laisvę biografijos, to meto nuotraukos. Liudijimai pateikiami pagal liudytojų pavardes abėcėlės tvarka.

: Užgrobti, bet nenutildyti
Stasys Štikelis

Leidinyje pasakojama apie tragišką Lietuvos radijo ir televizijos istorijos tarpsnį, prasidėjusį 1991 m. sausio 13-osios naktį, kai sovietų kariuomenė smurtu užgrobė RTV pastatus Vilniuje. Dokumentai, publikacijos ir įvykių dalyvių, radijo ir televizijos darbuotojų, liudijimai padeda suprasti, kaip radijas ir televizija išliko nenutildyta ir nenugalėta.

: Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose
Juozas Girdvainis

„Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ – tai žurnalisto istoriko Juozo Girdvainio parengta knyga apie nenugalimą laisvos lietuvių tautos dvasią ir išdidžią laikyseną, atrėmusią merdinčios sovietų imperijos agresiją. Joje amžininkai, tų įvykių dalyviai, laisvės gynėjai ir liudininkai prisimena apie priešiškų jėgų ketinimus sukelti nepasitenkinimą, bandymus išprovokuoti taikius gyventojus. Apie sovietų komunistų pasitelktos okupantų kariuomenės Vilniuje 1991 metų sausį įvykdytą klastingą karinį antpuolį prieš taikius Lietuvos žmones. Apie gėdingą užpuolikų susidorojimą su beginkliais Tėvynės gynėjais, neteisėtą Radijo ir televizijos bokšto, rūmų, studijų ir pagalbinių pastatų užėmimą, apie grasinimus ir grėsmę prievarta užimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir paralyžiuoti Parlamento veiklą. Apie okupantų smurtą ir žudynes. Ir apie jiems pasipriešinusios beginklės daugiatūkstantinės minios vieningumą, pakilią dvasią, Sąjūdžio mitinguose užgimusią ir Vilniaus barikadose ginamą dainuojančią revoliuciją. Gausiai iliustruotoje 340 puslapių knygoje-albume publikuojama niekur neskelbta istoriografinė medžiaga, unikalios autentiškos nuotraukos.

: Gyvoji barikada
Edmundas Ganusauskas

Praėjus dešimtmečiui, daug kas nugrimzta užmarštin, atrodo, dar neseni istoriniai įvykiai naujoms kartoms belieka įrašu istorijos vadovėlyje, enciklopedijoje ar kalendoriuje. Tačiau pastaruosiuose leidiniuose gyvos atminties, to meto atmosferos ir žmonių išgyvenimų nerasime, o ir laiko distancija atneša naujus vertinimus, kitokius požiūrius, atrandama ir tiriama nauja medžiaga, susijusi su sausio 13-iosios įvykiais.

Edmundo Ganusausko knygos „Gyvoji barikada“ leidimas šiandien ypač aktualus kaip vienas svarbesnių autentiškiausių liudijimų apie lemtingus Sausio 13-osios įvykius.

Parengtas kuklus „Gyvosios barikados“ leidimas, pasirodęs netrukus po 1991-ųjų sausio 13, papildytas autoriaus įžvalgomis, komentarais, įvadiniu straipsniu ir apibendrinančiuoju skyriumi, taip pat autentiška fotografine medžiaga, surinkta iš to meto įvykių dalyvių ir liudininkų bei jų šiandieniniais vertinimais, komentarais, įžvalgomis.

: Agresijos kronika
Michailas Pustobajevas

Unikalus dokumentinis buvusio sovietinės armijos majoro liudijimas apie tai, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima jėga. Sugretinęs 1939–1940 metų dokumentus, nulėmusius Baltijos valstybių likimą, su 1990–1991 metais SSRS pirmųjų asmenų ir generolų skelbtomis direktyvomis, Michailas Pustobajevas įtikinamai parodo, kad per pusę amžiaus pasikeitė tik veikiantys asmenys. Esmė liko ta pati – komunistinė ideologija pačia savo esme agresyvi.

: Gyvenkit laisvi ir laimingi. Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį
Stanislovas Abromavičius

1991 metų sausio 13- osios naktį tarp Lietuvos Respublikos gynėjų, žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto, buvo Titas Masiulis. Jauno vaikino gyvenimo kelią nutraukė kulka.

Atsiminimų knyga apie Sausio 13-osios didvyrį Titą Masiulį ir jo bendražygius.

: 1991-ųjų sausis-rugsėjis: nuo SSRS agresijos iki tarptautinio pripažinimo
Angonita Rupšytė

Istoriniu požiūriu praėjo ne tiek daug laiko nuo Lietuvai reikšmingų ir lemiamų įvykių. 1990 m. nuvilnijus šimtatūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, įvykus Baltijos kelio stebuklui ir demokratiškai išrinkus tautos atstovus, Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“. Po SSRS įvykdytos aneksijos ir 50 metų okupacijos prasidėjo atkurtos Lietuvos valdžios institucijų veikla ir įsitvirtinimas pasaulyje. Tarptautinis pripažinimas nebuvo pasiektas per vieną dieną. 1991 metais.

Lietuvos beginklių žmonių atsilaikymas prieš sovietinę karinę agresiją, aktyvus Lietuvos piliečių dalyvavimas visuotinėje Lietuvos gyventojų apklausoje-plebiscite dar kartą pademonstravo pasauliui išskirtinę tvirtą tautos valią, susitelkimą bei atkurtos nepriklausomybės ir Lietuvos valdžios palaikymą.

Nepaisant daugumos Vakarų valstybių delsimo ir lūkuriavimo, kol Lietuvoje viskas susiklostys savaime, Lietuvos politikai, diplomatai, visuomenės veikėjai nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią, kad Lietuva vėl sugrįžtų, kaip visateisė narė į Europą. Šiandieną Lietuvos Respublika – visateisė NATO ir Europos Sąjungos narė.

: „Į tautą kyla jos rauda šviesi…
Jaunom gyvybėm žuvusių prisiekiame:
Net paskutinį priešui akmenį suaižius –
Mes būsime – krauju pakrikštyti – drauge visi.
Ir mes budėsime – nūnai, rytoj, per amžius.“

Onė Baliukonytė

: Parodą paruošė:

Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus
vyr. bibliotekininkė
Raimonda Raudoniūtė