Vitolis Baumilas

Gimimo metai: 1928

Mirties metai: 1991

Kategorija: Kraštiečiai

VITOLIS BAUMILAS gimė 1928 m. birželio 12 d. Vievyje, mirė – 1991 gruodžio 25 d. Vilniuje. Kompozitorius, radijo ir spaudos darbuotojas.

V. Baumilo tėvas Adolfas Baumilas (1902 –1979) buvo mokytojas – Vievio ir Kaišiadorių bendrojo lavinimo mokyklų direktorius, Šaulių būrio vadas. Motina Pranciška Baumilienė (1907–1948) taip pat mokytoja ir dainininkė. Tėvai turėjo pianiną, mokėjo juo skambinti, todėl V. Baumilas nuo mažens buvo mokomas muzikos. Būdamas 12 metų mokėjo groti vargonais, akordeonu, pianinu.
Mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Vilnių, kur baigė Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją. Mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, grojo fortepijonu bei klarnetu (mokytojas A. Jasenka). 1946–1949 studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, K. Kavecko choro dirigavimo klasėje, vėliau – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Antano Račiūno kompozicijos klasėje. Studijas baigė 1954 m.
1947–1949 Vilniaus lėlių teatro, 1950–1952 m. Lietuvos rusų dramos teatro Muzikos skyriaus vedėjas. 1952–1955, 1957–1969 m. Lietuvos radijo muzikos redaktorius, vyriausiasis redaktorius.
1955–1957 ir 1970–1972 laikraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus vedėjas. 1969–1970 Respublikinių profsąjungų Meno saviveiklos namų vyr. metodininkas.
Nuo 1954 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, 1962–1964 – valdybos narys, daugelį metų buvo profsąjungos komiteto pirmininkas.
V. Baumilas yra parašęs daugiau nei 850 kūrinių: Operos „Paskenduolė“ (1957), „Rožės žydi raudonai“ (1967), kantata „Nemunas“ (1963) mišriam chorui ir liaudies instrumentų ansambliui, uvertiūra „Lietuvos“ ansamblio koncertinei programai „Kviečiame viešnagėn“ (1962), temą su variacijomis balsui ir orkestrui, sonata fagotui ir fortepijonui (1959) variacijas balsui ir estradiniams orkestrui (1950), fortepijonui (1954), fleitai ir akordeonų ansambliui (1985), dainos, romansai solo, ansambliams, chorams, koncertinės programos „Lietuvos“, „Armonikos“ ansambliams, muzika kaimo kapeloms, vaikams, dramos teatro, radijo ir televizijos spektakliams ir kt. Jo dainos ir muzika šokiams skambėjo 1955, 1975, 1977 m. respublikinėse dainų šventėse, per Lietuvos radiją.
Kūryboje laikėsi klasikinės muzikos normų. Sceniniai ir vokaliniai kūriniai angažuoti sovietinės ideologijos.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Baumilas, Vitolis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 224.
2. Karaška, Arvydas Kazimieras. Baumilas Vitolis. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2000. – [T.] 1, p. 139.
3. Karaška, Arvydas Kazimieras. Baumilas, Vitolis [1928 06 12–1991 12 25]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – [T.] 2, p. 726–727.
4. Karaška, Arvydas Kazimieras. Baumilas, Vitolis. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 207.
5. Zubrickas, Boleslovas. Baumilas, Vitolis (1928 06 12–1991 12 25). – Iliustr. // Lietuvių kompozitoriai. – Vilnius, 2004. – P. 62–64.