Machiavelli

Amerikiečių profesoriaus Polo Openheimerio knyga „Machiavelli. Gyvenimas ideologijos šešėlyje“ atskleidžia vienos garsiausių Renesanso laikų asmenybės, politiko, istoriko ir rašytojo Nicolo Makiavelio gyvenimą ir jo idėjų gimimą. Ar valstybė formavo išskirtinį mąstytoją, ar jis formavo tuometinę valstybę?

Nicolo Makiavelis – ne tik viena ryškiausių Italijos Renesanso figūrų, išskirtinis rašytojas ir valstybės veikėjas, bet ir vienas iš didžiausią įtaką padariusių politikos teoretikų. Jo indėlis į politinės valdžios idėjas, taip pat į modernios dramos istoriją didelis, svarbus ir iki šiol aktualus.
Nuotykių kupinas Makiavelio gyvenimas padėjo jam pasiekti diplomatinės karjeros viršūnę. Jis reformavo Florencijos kariuomenę – samdinius pakeitė piliečių atsargos kariuomene. Tačiau jo nuosmukis, tremtis ir galutinė reabilitacija įvyko taip pat staigiai kaip ir pakilimas. Makiavelio gyvenimas – tragiškas, kontraversiškas ir labai įdomus šiuolaikinės politikos kontekste.
Kitaip nei daugelis tuometinių naujųjų mąstytojų, Makiavelis išvystė labai radikalias teorijas apie klastą, išdavystę ir socialinę transformaciją, kurios dabar tyrinėjamos kaip negailestingos, šaltais apskaičiavimais grįstos teorijos, užgimusios smurtu persmelktoje aplinkoje.
Remdamasis savo patirtimi valdžioje, Makiavelis pateikė įžvalgas, kurios pakeitė valstybingumo, karo ir visuomenės supratimą – jis paskatino visa tai vertinti kaip procesą, o ne statiškas, baigtines formas.
Makiavelio vardas šiuolaikinėje visuomenėje turbūt dažniau vartojamas kaip būdvardis, apibūdinantis tam tikrą elgseną ar valdymo būdą. Makiavelizmas – tai politinė doktrina, paremta principu „tikslas pateisina priemones“, rekomenduojanti klastą, veidmainystę, smurtą ir cinizmą. Būtent tokią teoriją, tvirtinančią, kad ydos ir blogas elgesys yra politiko privalumai, sukūrė N. Makiavelis.

Knygą užsisakyti arba rezervuoti galite paspaudę čia.