Elektrėnų krašto paveldas (Europos kultūros paveldo metams)
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2018-ieji metai paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kadangi Elektrėnų savivaldybė taip pat turi nemažai įdomių paveldo objektų, šia paroda norime trumpai juos pristatyti.
-
-
Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu
2018-ieji metai paskelbti Europos kultūros paveldo metais.
Europos kultūros paveldo metų šūkis – „Mūsų paveldas: praeitis pasitinka ateitį“.
Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą, didinti informuotumą apie kultūros paveldo socialinę ir ekonominę svarbą.
Daugiau informacijos: ČIA
-
-
Kultūros paveldas yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visuomenei. Svarbu jį išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Gali atrodyti, kad paveldas priklauso praeičiai arba yra statiškas, tačiau iš tiesų jis kinta dėl mūsų veiklos. Negana to, mūsų paveldas labai svarbus kuriant Europos ateitį.
Kultūros paveldas gali būti įvairių pavidalų.
– Materialusis paveldas – tai, pavyzdžiui, pastatai, paminklai, artefaktai, drabužiai, meno kūriniai, knygos, įrenginiai, istoriniai miestai, archeologinės vietovės.
– Nematerialusis paveldas – tai žmonių vertinama veikla, vaizdavimo ir raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai ir kultūrinės erdvės. Jam priklauso kalba ir žodinės kūrybos tradicijos, scenos menas, papročiai ir tradiciniai amatai.
– Gamtos paveldas – tai kraštovaizdžiai, flora ir fauna.
– Skaitmeninis paveldas – tai ištekliai, kurie buvo sukurti kaip skaitmeniniai (pavyzdžiui, skaitmeninis menas arba animacija) arba suskaitmeninti siekiant juos išsaugoti (įskaitant tekstus, nuotraukas, vaizdo ir kitus įrašus).
-
-
Elektrėnų savivaldybėje yra nemažai įdomių paveldo objektų.
Virtuali paroda „Elektrėnų krašto paveldas“ skirta trumpai šiuos objektus apžvelgti, sudominti visuomenę savo krašto istorija, gamtos ir kultūros turtais.
-
-
Trumpai apie Elektrėnų savivaldybę
Elektrėnų savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje. Vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių, pietryčiuose – Trakų, rytuose – Vilniaus rajonais, šiaurinėje pusėje – su nedidele Širvintų rajono dalimi.
Elektrėnų savivaldybė buvo įsteigta 2000 m. kovo 19 d., remiantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu. Savivaldybėje įsikūrusios 8 seniūnijos: Beižionių, Elektrėnų, Gilučių, Kazokiškių, Kietaviškių, Pastrėvio, Semeliškių, Vievio.
Savivaldybės plotas – 538 km2 (0,8 % Lietuvos ploto). 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu Elektrėnų savivaldybėje gyveno 24 975 žmonės.
-
-
Savivaldybės centras – Elektrėnų miestas,
įsikūręs prie automagistralės Vilnius–Klaipėda,
pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno.
Elektrėnai pradėti statyti 1960 m. kaip energetikų gyvenvietė šalia projektuojamos šiluminės elektrinės. 2000 m. Elektrėnams suteiktos miesto teisės ir herbas, Elektrėnai tapo savivaldybės centru.
-
-
Elektrėnų kraštas įsiterpęs tarp dviejų Lietuvos fizinių geografinių sričių: šiaurės rytinė įeina į Pabaltijo žemumą, centrinė ir pietinė – į paskutiniojo apledėjimo moreninių aukštumų rajoną.
Savivaldybės teritorijoje plyti Nemuno vidurupiui ir Neries žemupiui būdingos plynaukštės, o pietryčiuose – pietų Lietuvos aukštumos.
Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių – miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Palyginti nelabai didelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 ha. Miškai užima 29,2 % savivaldybės teritorijos.
-
-
Nors Elektrėnų savivaldybės teritorijoje nėra daug valstybės saugomų teritorijų, tačiau saugotinų gamtinių kompleksų gana nemažai.
Elektrėnų savivaldybei priklauso dalis Trakų istorinio nacionalinio parko (įsteigto 1991 m.). Didžiausias jo plotas yra Trakų rajono savivaldybėje, tačiau vakarinė dalis, juosianti Daugirdiškių mišką ir jo vaizdingas apylinkes, patenka ir į Elektrėnų savivaldybės teritoriją. Taip pat savivaldybei priklauso dalis Neries regioninio parko. Parkas išsidėstęs savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje ir driekiasi abipus Neries krantų, per Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių teritorijas. Neries regioniniame parke saugomi gamtiniai ir kultūriniai draustiniai.
Draustinių savivaldybės teritorijoje nėra daug, tačiau jie pakankamai vertingi ir įdomūs. Vienas iš jų – Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, kurio rytinė dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės teritoriją, o centrinė ir vakarinė – į Kaišiadorių. Unikalaus reljefo kraštovaizdis yra Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje. 519 ha plotas yra puiki vieta savivaldybės gražiausių apylinkių apžvalgai ir pažinčiai su moreninių pakraštinių darinių kompleksu, kuris būdingas tiktai Dzūkų aukštumai.
Saugomoms teritorijoms priskirti ir Ilgio ornitologinis draustinis, Pūstakiemio botaninis savivaldybės draustinis, Nestrėvančio ežero, Bražuolės upės gamtinis kompleksas, Ausiutiškių konglomeratas. Gyvūnijos apsaugai labai svarbūs Salcieko, Švenčiaus ir Briauno, Aujėdo ir Gilūšio ežerynų gamtinės teritorijos kompleksai.
-
-
Kultūros paveldo departamento duomenimis Elektrėnų savivaldybėje yra 145 į kultūros vertybių registrą įrašytų pavienių ir kompleksą sudarančių nekilnojamųjų (122) ir kilnojamųjų vertybių (23). Trims iš jų apsauga panaikinta. 34 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai paskelbti valstybės saugomais, 22 turi paminklo statusą.
Elektrėnų savivaldybėje yra 7 kapinynai, 9 į kultūros paveldo registrą įtraukti piliakalniai (dar 2 atrasti 2015 metais), 26 pilkapiai ir pilkapynai, 13 senovės gyvenviečių, 8 mitologinio paveldo objektai, 6 dvarai ir dvarvietės, 6 bažnyčios, 2 cerkvės, keletas urbanistinio, istorinio, memorialinio, urbanistinio paveldo, taip pat gamtos paveldo objektų.
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
- Savivaldybės teritorijoje yra 6 dvarai ir dvarvietės – Abromiškių dvaro sodyba, Ausieniškių buvusio dvaro sodybos fragmentai, Daugirdiškių dvarvietė, Panerių buvusio dvaro sodybos fragmentai, Semeliškių dvarvietė, Vievio dvarvietė.
-
- Savivaldybėje yra 6 bažnyčios: Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia, Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia, Vievio Šv. Onos bažnyčia ir Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia, kurios statinių kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
-
-
Savivaldybėje yra dvi cerkvės:
Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario ir Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvės.
-
-
Koplyčios ir koplytstulpiai
Įtraukti į kultūros vertybių registrą:
– Koplytstulpis su skulptūra ir ornamentuotu kryželiu (Daugirdiškės, Semeliškių sen.)
– De Raesų ir Broel-Pliaterių šeimų koplyčia-mauzoliejus (Sabališkių kapinės, Elektrėnai)
Nesaugomi, tačiau vietinio reikšmingumo objektai:
– Visų Šventųjų kapinių koplyčia (Vievio sen.)
– Ausieniškių koplyčia (Ausieniškių kapinės, Vievio sen.)
– Koplytstulpis 1940–1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti (skulpt. Algis Šalkauskas), pastatytas 1998 m. Kietaviškių bažnyčios šventoriuje (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).
– Koplytstulpis 500-osioms Kietaviškių metinėms (tautodail. Vanda Umbrasienė, Zigmas Mažeika), atidengtas 2004 m. birželio 6 d. (Naujosios Kietaviškės, „Kietaviškių seniūnija“).
– Koplytstulpis, skirtas šv. Jonui Nepomukui su kryžiumi ir skulptūra (Daugirdiškės, šalia Monio ežero).
– Koplytstulpis rašytojui Juozui Kralikauskui (1910–2007) su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“ (Kareivonių kaimas, „Kietaviškių seniūnija“).
-
-
URBANISTINIS paveldas
-Grabijolų kaimas (Kazokiškių sen.)
-Semeliškių miestelis (Semeliškių sen.)
-Vievio geležinkelio stoties sandėlis (Vievio sen.)
-
-
Kapinynai
-Bajorų kapinynas (Kietaviškių sen.)
-Giedraitiškių, Kurkaučiznos kapinynas (Elektrėnų sen.)
-Mitkiškių kapinynas (Kazokiškių sen.)
-Toleikių kapinynas (Pastrėvio sen.)
-Vievininkų kapinynas (Vievio sen.)
-Vindžiulių kapinynas (Kietaviškių sen.)
-Žuvyčių kapinynas, vadinamas Ąžuolyno kalnu (Semeliškių sen.)
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
Piliakalniai
Elektrėnų savivaldybėje yra 11 piliakalnių, iš kurių 9 įtraukti į kultūros vertybių registrą. Keturi iš jų – paminklai (Beižionių, Balandiškių, Latvių-Mitkiškių, Kalninių Mijaugonių) du – valstybės saugomi (Pipiriškių-Pasamanės Žuvyčių), trys registriniai (Balceriškių, Karageliškių, Paalkių). Du – naujai atrasti 2015 m. (Belezų, Grabijolų), tačiau dar neįtraukti į kultūros vertybių registrą.
-
-
Piliakalniai
-Balandiškių piliakalnis (Beižionių sen.)
-Balceriškių piliakalnis (Vievio sen.)
-Beižionių, Birutės piliakalnis (Beižionių sen.)
-Kalninių Mijaugonių piliakalnis su gyvenviete (Gilučių sen.)
-Karageliškių piliakalnis (Vievio sen.)
-Paalkių piliakalnis (Kazokiškių sen.)
-Pipiriškių, Pasamanės piliakalnio su gyvenviete piliakalnis (Pastrėvio sen.)
-Latvių, Mitkiškių piliakalnis (vad. Pilies kalnu) (Kazokiškių sen.)
-Žuvyčių piliakalnis (Semeliškių sen.)
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
Pilkapiai, pilkapynai
Pilkapis – pagonybės laikų kapas, ant kurio supiltas kalnelis. Pilkapiai dažnai apdėti akmenimis, neretai apjuosti grioviais ar duobėmis, kai kurie ištisai sukrauti iš akmenų.
Pilkapiuose vyrauja kolektyviniai kapai, kuriuose drauge palaidota nuo 3 iki 7 mirusiųjų. Paprastai pilkapiai randami vienoje vietoje keli, didesnėmis ar didžiulėmis grupėmis, vadinamomis pilkapynu.
(Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2018-03-15]. Prieiga per internetą: lkz.lt)
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
Pilkapiai, pilkapynai
Beižionių pilkapynas (Beižionių sen.), Balceriškių pilkapynas (Vievio sen.), Gojaus, Kloninių Mijaugonių pilkapynas, (vad. Prancūzų kapais) (Kietaviškių sen.), Goaus, Kloninių Mijaugonių pilkapynas II (Kietaviškių sen.), Gojaus, Perkūnkiemio, Elektrėnų pilkapynas (Kietaviškių sen.), Grabijolų pilkapis (vad. Pinigų duobe) (Kazokiškių sen.), Kalninių Mijaugonių pilkapynas (Gilučių sen.), Kalninių Mijaugonių pilkapynas II (Gilučių sen.), Kragžlių pilkapynas I (Vievio sen.), Kragžlių pilkapynas II (Vievio sen.), Kryžkelio, Zabarijos pilkapynas (Kazokiškių sen.), Migliniškių pilkapynas (Beižionių sen.), Migliniškių, Eitulionių pilkapynas (Beižionių sen.), Mustenių, Baubonių pilkapynas (Semeliškių sen.), Monių, Dargonių pilkapis (vad. Prancūzkapiais) (Semeliškių sen.), Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės pilkapis, pilkapis II, pilkapis III (Vievio sen.), Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės pilkapynas, pilkapynas II, pilkapynas III (Vievio sen.), Padūkštų pilkapynas (Vievio sen.), Varliškių, Orliškių pilkapynas (Vievio sen.), Varliškių pilkapis (Vievio sen.), Vievio, Balceriškių pilkapynas (vad. Švedkapiais) (Vievio sen.), Zabarijos pilkapių vieta (Kazokiškių sen.).
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
Senovės gyvenvietės – tai senosios žmonių gyvenimo vietos, kuriose po žeme yra išlikusių įvairių žmogaus ūkinės veiklos liekanų. Per ilgą laiką vietose, kuriose buvo gyventa ir vykdyta ūkinė veikla, susidarydavo kultūrinis sluoksnis. Archeologinių tyrinėjimų metu jose aptinkama pastatų ir kitų statinių pėdsakų, židinių, ūkinių duobių, dirbinių ar jų dalių, įvairių to meto buitinių ir gamybos atliekų. Visi radiniai yra svarbus praeities žmonių gyvensenos, buities, verslų, amatų pažinimo šaltinis. Archeologinių paminklų kategorijai skiriamos daugiausia priešistorinio laikotarpio (iki XIII amžiaus) gyvenvietės.
(Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-03-15]. Prieiga per internetą: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kategorija:Senov%C4%97s_gyvenviet%C4%97s.
Beižionių gyvenvietė (Beižionių sen.), Kalninių Mijaugonių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė (Gilučių sen.), Kryžkelio senovės gyvenvietė (Kazokiškių sen.), Kulio senovės gyvenvietė (Kazokiškių sen.), Panerių senovės gyvenvietė (Vievio sen.)
Vasyliškių senovės gyvenvietė (Kazokiškių sen.), Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė (Kietaviškių sen.), Pipiriškių, Pasamanės gyvenvietė (Pastrėvio sen.)
Pugainių, Papiškių senovės gyvenvietė (Vievio sen.), Mitkiškių senovės gyvenvietė (Kazokiškių sen.), Subartėnų senovės gyvenvietė (Semeliškių sen.), Toleikių senovės gyvenvietė (Pastrėvio sen.), Zabarijos senovės gyvenvietė (Kazokiškių sen.)
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
Mitologinis paveldas – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai
(įvairūs mitologiniai kalnai, akmenys, šaltiniai).
-Alkas (Beižionių sen.)
-Grabijolų kalnas (vadinamas Cypeliu) (Kazokiškių sen.)
-Eitulionių alkas, vad. Skerdimais (Beižionių sen.)
-Jagėlonių akmuo, Gaidelio akmuo (Kietaviškių sen.)
-Liaukiškių alkakalnis (vadinamas Koplyčia) (Beižionių sen.)
-Migliniškių akmuo, vad. Nuotakos akmeniu (Beižionių sen.)
-Mitkiškių pėduotasis akmuo (Kazokiškių sen.)
-Raganų, Peklynės kalnai (Kazokiškių sen.)
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
ISTORINIS, MEMORIALINIS paveldas
Atmintinos vietos
-Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (Vievio sen.)
-Buvęs Lazdėnų–Skirmatiškių pasienio punkto pastatas (Vievio sen.)
-Jurgio Kybarto žuvimo vieta (Vievio sen.)
-Kurkliškių I-ojo pasaulio karo karių kapinės (Vievio sen.)
-Lietuvos kario Simo Zelvio (Želvio) kapas (Vievio sen.)
-Lietuvos karių kapai Jagėlonių kapinėse (Kietaviškių sen.)
-Lietuvos karių kapai Vievio katalikų kapinėse (Vievio sen.)
-Vievio žydų senųjų kapinių dalis (Vievio sen.)
-Žydų žudynių vieta ir kapai (Semeliškių sen.)
Nuotr. © Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
-
-
Elektrėnų savivaldybės gamtos paveldo objektai
VALSTYBĖS SAUGOMI
-Botaniniai
-Alkų ąžuolas (Kazokiškių sen.)
-Paneriškių ąžuolas (Vievio sen.)
Geologiniai
-Bražuolės akmuo (Vievio sen.)
-Bražuolės tufų atodanga (Vievio sen.)
-Ausiutiškių konglomeratas (Vievio sen.)
Nuotr. © Saugomų teritorijų valstybės kadastras
-
-
Elektrėnų savivaldybės gamtos paveldo objektai
SAVIVALDYBĖS SAUGOMI
Botaniniai
-Aleksandriškių eglė (Kazokiškių sen.)
-Giedraitiškių ąžuolas (Elektrėnų sen.)
-Grabijolų klevas (Kazokiškių sen.)
-Streipūnų ąžuolas (Elektrėnų sen.)
Nuotr. © Saugomų teritorijų valstybės kadastras
-
-
Elektrėnų savivaldybės gamtos paveldo objektai
SAVIVALDYBĖS SAUGOMI
Geologiniai
-Mustenių akmuo (Pastrėvio sen.)
-Pajurgišių akmuo (Beižionių sen.)
-Beižionių akmuo (Beižionių sen.)
-Laičių akmenys (Semeliškių sen.)
Nuotr. © Saugomų teritorijų valstybės kadastras
-
-
Daugiau informacijos galite rasti bibliotekos parengtame Interaktyvaus kultūros paveldo objektų ir lankytinų vietų žemėlapyje
ŽEMĖLAPIS
Taip pat galite patikrinti savo žinias apie Elektrėnų kraštą:ŽAIDIMAS-TESTAS
-
-
Virtualią parodą parengė
Eglė Milkamanavičiūtė,
Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos
vyr. bibliografė,
2018.
