Gimtosios kalbos skrynią pravėrus

Data: 2021-02-25

: Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Šventajame rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.
Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba. Buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, nelabai paplito. Bendromis dirbtinėmis kalbomis galima laikyti simbolines kalbas: mimikos, tam tikrų gestų, kelio ženklų ir pan.

: APIE KNYGAS

Pateikiamos knygos, supažindinančios su lietuvių kalbos atsiradimo istorija ir jos vartojimu.

: Pasaulis ir lietuvių kalba
Olegas Poliakovas

Lietuvių kalba yra langas į platų indoeuropiečių kalbų pasaulį, jo dabartį ir praeitį. Ji yra raktas į senovės indoeuropiečių istoriją ir kultūrą, per ją geriau suprantama Lietuvos istorija, kultūra, jos vieta indoeuropiečių tautų pasaulyje. Knyga skirta senovės laikų indoeuropiečių kalboms ir jų santykiui su lietuvių kalba. Olegas Poliakovas- filologas, Vilniaus universiteto profesorius, Heidelbergo universitete apgynęs habilituoto daktaro disertaciją. Trisdešimt metų tyrinėja indoeuropiečių ir baltų-slavų kalbų santykius. Skaitė paskaitas Vokietijojos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos universitetuose. Knygų „Baltų-slavų prokalbės problema“ (vokiečių kalba) ir „Slavų kalbos“ autorius.

: Mes baltai
Algirdas Sabaliauskas

Knygoje populiariai supažindinama su baltų kalbų istorija, jų rašto paminklais, tyrinėjimu. Ji gali būti naudinga moksleiviams, studentams, mokytojams ir visiems, kurie domisi gimtosios kalbos ar apskritai kalbotyros problemomis.

: Baltų praeitis istorijos šaltiniuose
Simas Karaliūnas

Šį knygų rinkinį sudaro trys knygos: „Baltų praeitis istorijos šaltiniuose“ pirmas bei antras tomai ir šių veikalų žodžių rodyklė.

Monografijoje, remiantis baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų apeliatyvine leksika ir vardynu, nagrinėjamos istoriniuose šaltiniuose (Herodoto „Istorijoje“, Ptolemjo „Geografijoje“, islandų sagose ir kt.) minimų tautų lokalizacijos ir etninės identifikacijos problemos. Pateikiama šios temos literatūros ir ankstesnių hipotezių apžvalga, iškeliama naujų.

Visos trys knygos sudėtos į dailią kartoninę įmautę.

: Europiečių šaknys
Kalevi Wiil

Suomijos Turku universiteto emeritas profesorius Kalevi Wiikas studijoje „Europiečių šaknys”, remdamasis susikryžiuojančių mokslų – lingvistikos, archeologijos ir genetikos – naujausiais duomenimis ir tyrinėjimais, bando atskleisti Europos civilizacijos raidą, parodyti tautų kultūrų ir kalbų formavimosi ištakas ir kaitą. Plačiausiai analizuojama indoeuropiečių, finų-ugrų ir baskų kalbų raida, daug vietos skiriama baltų kalboms ir jų ryšiams su germanų, slavų ir Pabaltijo finų kalbomis bei kultūromis.
Studija yra originali ir kartu problematiška, nemažai hipotetinių teiginių, kuriuos patvirtins ar paneigs nauji tyrinėjimai ( tai pabrėžia ir pats autorius, nebijodamas atvirai išsakyti savo nuomonę). Tuo ji ir įdomi, nes Suomijoje, kas toje šalyje nepaprastai retai atsitinka su akademiniais leidiniais, 2002 metais išleistos net dvi laidos.

: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika
Antanas Pakerys

Vadovėlyje dėstomos lietuvių bendrinės kalbos fonetikos kurso temos: įvadas, balsiai, priebalsiai, dvigarsiai, fonetiniai procesai, skiemuo, kirtis, priegaidė, frazės intonacija. Garsinė kalbos sandara nagrinėjama artikuliaciniu, akustiniu, fonologiniu, ortoepiniu aspektu.

: Apie kalbą ir mus
Rita Miliūnaitė

Straipsnių ir pokalbių rinkinys sudarytas iš pastaruosius penkiolika metų autorės rašytų ir daugiausia jau skelbtų rašinių, skirtų visiems, kurie domisi žmogaus ir kalbos sąsajomis bei sankirtomis, įvairiais lietuvių kalbos vartojimo ir norminimo dalykais.

Aptariama bendrinės kalbos esmė ir paskirtis visuomenėje, visuomenės požiūris į kalbą ir kalbininkų darbą, žmogaus įvaizdžio kūrimas kalbos priemonėmis. Atidžiau pažvelgiama į kai kurias bendrinės kalbos vartojimo sritis – kalbos reikalus mokykloje, žiniasklaidos kalbą, grožinės literatūros vertimų kalbą ir kt. Apžvelgiami pastarojo meto lietuvių kalbos žodyno, vardyno, gramatikos, stilistikos pokyčiai, parodomos mūsų kalbos raiškos priemonių išgalės.

Straipsnių mintys ir konkretūs kalbos patarimai turėtų būti pravartūs mokytojams, vertėjams, kalbos redaktoriams, žurnalistams, humanitarinių specialybių studentams.

: Lietuvių tarmių kilmė
Zigmas Zinkevičius

Knyga skirta lietuvių kalbos tarmių ir svarbiausių jų ypatybių atsiradimui išaiškinti. Tai pirmas išsamus lietuvių istorinės dialektologijos veikalas. Įvade supažindinama su dialektologijos pagrindais, pateikiama tarmių tyrimo apžvalga, aptariama tarmių tarpusavio sąveika.

Nagrinėjami labai senais laikais buvusios kalbinės diferenciacijos palaikai šių dienų kalboje, dabartinių tarmių ištakos ir jų diferenciacija.

: Lietuvių tautos kilmė
Zigmas Zinkevičius

Šioje akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus knygoje plačiai aptariama lietuvių tautos kilmė, raida – visas tas grumstuotas mūsų tautos kelias, kurį ji nuėjo amžių ir istorijos tėkmėj. Tiriant lietuvių etnogenezę, pagrindu imama kalbotyra, tačiau pasinaudota ir antropologijos, istorijos bei kitų mokslų duomenimis. Tekstas iliustruojamas žemėlapiais, brėžiniais ir piešiniais.

: Lietuvių kalbos bendrinė tartis
Antanas Pakerys, Aldonas Pupkis

Taisyklingos tarties lavinimas – vienas svarbiųjų šnekamosios bendrinės kalbos ugdymo uždavinių. Bendrinės lietuvių kalbos fonetinė sandara gerokai skiriasi nuo lietuvių tarmių, didžiųjų Lietuvos miestų šnekamosios kalbos. Pastarąją ypač dažnai veikia svetimos (rusų, lenkų ir kt. ) kalbos. Net ir per televiziją, radiją girdime įvairuojančią tartį: vieni šneka beveik gryna tarme, kiti – pusiau tarmiškai, treti – su ryškiu kitų kalbų akcentu, dar kiti – miestišku stiliumi (miestų sociolektu). Palyginti retokai skamba pavyzdinė bendrinė kalba. Jos yra išmokę geriausi televizijos ir radijo laidų vedėjai, diktoriai, mokytojai, žurnalistai, dramos teatrų aktoriai.