„Jurgiui Milančiui – 150“

Data: 2019-03-31

Susiję žmonės:

JURGIS MILANČIUS gimė 1869 m. balandžio 18 d. Suvalkijoje, mirė 1956 m. gegužės 9 d. Vaistininkas, knygnešys.

Aukštuosius farmacinius mokslus baigė Varšuvos universitete. Grįžęs į Lietuvą Vievyje atidarė vaistinę, dirbo joje su pertraukomis iki 1940 m.
Gūdžiais spaudos draudimo metais J. Milančius visomis išgalėmis gaivino Vilniaus krašte beužgęstančią lietuvių kalbą. Palaikė glaudžius ryšius su J. Basanavičium ir kitais to meto lietuvybės šaukliais.
Kukli vaistinė, kuri kartu ir vaistininko šeimos gyvenamasis būstas, tampa dar ir knygnešių susitikimų vieta ir draudžiamos spaudos slaptaviete. Milančius itin artimai bendravo su žymiausiu Kietaviškių (Kaišiadorių raj., dabar – Elektrėnų sav.) knygnešiu Motiejumi Grybausku. Platindamas lietuvišką spaudą, J. Milančius kovojo už lietuvių kalbos grąžinimą į bažnyčias. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įkūrė Vievyje pirmąją lietuvišką mokyklą ir buvo pirmuoju jos vedėju. Už lietuvišką veiklą, apie 1905 m., gubernatoriaus buvo nuspręsta Milančių ištremti, bet nuosprendis neįvykdytas.
1908 m. gruodžio 29 d. J. Milančius išrenkamas Lietuvos mokslo draugijos Vilniuje nariu.
1907–1910 m. m. Vievio vaistininkas J. Milančius suteikė prieglobstį rašytojai Sofijai Pšibiliauskaitei–Lazdynų Pelėdai. Čia trejus metus ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo ūkį ir laisvalaikiu rašė apysaką „Klaida“.
Pats J. Milančius 1906 m. bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, „Viltyje“, dažniausiai pasirašinėjo Dzūko Trakiečio arba Jurgio Dzūkelio slapyvardžiu.
J. Milančius parašė ir atskirais leidiniais išleido kūrinėlius: Dzūkas Trakietis „LIETUVOS ŽVAIGŽDUTĖ“ (1907). Po metų – leidinėlį: Jurgis Dzūkelis „LIETUVOS ŽVAIGŽDUTĖ“ (1908). Tai poezijos ir tautosakos rinkinėliai ir du jo atlikti vertimai: A. Mickevičiaus „Nėris“ ir L. Kondratavičiaus „Karžygiai kernaviškiai“. 1926 m. išėjo trečias leidinėlis: Dzūkas Trakietis. PILĖNŲ DIDŽIAVYRIS.
J. Milančius aktyviai dalyvavo vietos savivaldos, Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų veikloje. Buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Vyčio kryžiumi (be kardų). Šiuos apdovanojimus jis labai vertino. J. Milančius palaidotas Vievio miesto kapinėse.
1990 m. vasario 16 d. Vievyje, prie J. Milančiaus namo (Vilniaus g. 38), iškabintos dvi memorialinės lentos: knygnešiui, lietuvybės puoselėtojui J. Milančiui ir rašytojai Lazdynų Pelėdai. Viena Vievio gatvių pavadinta Jurgio Milančiaus vardu.

Nuotr. iš kn. Tai buvo mūsų kelias Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai. – Vilnius, 2004, p. 63.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Kaluškevičius, Benjaminas. Milančius Jurgis // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 : 2-oji knyga. – Vilnius, 2014. – P. 121.
2. Kaluškevičius, Benjaminas. Milančius Jurgis // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 314.
3. Kulikienė, Jadvyga. Knygnešys J. Milančius // Jadvyga Kulikienė; Juozas Cibulskas. Buvom. – Vilnius, 2013. – P. 276–277.
4. Milančius Jurgis. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Milan%C4%8Dius_Jurgis>.
5. Vasilavičienė, Janina. Jurgis Milančius (1869–1956) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 62–68.

Virtuali paroda, skirta vieviečio farmacininko, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Jurgio Milančiaus 150-ąsias gimimo metinėms paminėti. Trumpai pristatytoma šio svarbaus kraštiečio biografiją, veiklą.

: 2019 m. balandžio 18 d. minėjome vieviečio farmacininko, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Jurgio Milančiaus 150-ąsias gimimo metines. Šia proga parengta virtuali paroda, skirta trumpai pristatyti šio kraštiečio biografiją, veiklą.

Jurgis Milančius. Nuotr. iš kn. Tai buvo mūsų kelias Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai. – Vilnius, 2004, p. 63

: Jurgis Milančius – farmacininkas, visuomenės veikėjas, literatas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Gimė 1869 m. balandžio 18 d. Navininkuose, Krasnavo vlsč., Seinų apskr., Lenkijoje. Mirė 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje.

Nuotrauka – iš skaitmeninto J. Vasilavičienės kraštotyros darbo „Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius“ [16].

: 1880 m. mokėsi Punsko pradinėje mokykloje, 1881 m. – triklasėje Seinų mokykloje, Misingevičiaus progimnazijoje ir Seinų valstybinėje gimnazijoje. Buvo įstojęs į Seinų kunigų seminariją, bet iš jos išstojo. 1892–1894 m. mokėsi farmacijos Vilkaviškyje, paskui Lenkijoje – Petrakave, Nasielske, Ciechanove, Serocke, Plocke, Pultuske, Naujadvaryje palei Modliną, Zavercėje, Piliavoje, Markėse ir galiausiai, 1900–1902 m., Varšuvos universitete, kur baigė provizorių kursus [11].

Nežinomas autorius. Jurgis Milančius. Sukūrimo data: 1930–1939 m. Inv. nr. KDFM F 1849, Kauno IX forto muziejus. Prieiga per internetą: limis.lt

: Apie J. Milančių rašyta dviejose leidinio „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904“ knygose [3, 4], brošiūroje „Trakų krašto knygnešiai“ [7], knygoje apie Trakų krašto knygnešius „Tai buvo mūsų kelias“ [15], Augustino Ickevičiaus straipsnyje leidinyje „Elektrėnai“ [1], Kazio Račkausko knygoje „Europoje su savo kraičiu“ (Vilnius, 2015. D. 1), Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose“ (Vilnius, 2009), Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvade“ (Vilnius, 1987, 1996), „Lietuvių enciklopedijoje“ [10] ir kt. Apie jį rašyta ir Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [5]. Apie J. Milančiaus slapyvardžius rašoma leidiniuose „Lietuviškieji slapyvardžiai“ (8) ir „Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas“ [9]. J. Milančius minimas daugelyje leidinių, kuriuose rašoma apie Vievio miestą, pvz., Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva“ (Vilnius, 1989. T. 1) ir kt. Apie jį nemažai rašyta Elektrėnų savivaldybės laikraščiuose.

: J. Milančius Vievyje apsigyveno 1903 m., kai rugsėjo 22 d. J. Milančius įsigijo vaistinę. Vaistinė buvo ir knygnešių susitikimo vieta, draudžiamos lietuviškos spaudos slaptavietė. Iš viso su pertraukomis Vievyje J. Milančius gyveno apie 50 metų.

: 1914 m., užėjus frontui, vaistinė sudegė. Tada J. Milančius persikėlė į Kietaviškes, kur atidarė nedidelę vaistinę bei 1915–1918 m. dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas vietos klebono K. Čepano įsteigtoje slaptoje lietuviškoje progimnazijoje [13].

: J. Milančius prisidėjo prie to, kad lietuvių kalba būtų pradėta vartoti Kietaviškių, Semeliškių, Giedraičių, Vievio ir kt. bažnyčiose [10, 15]. Po pirmojo pasaulinio karo jis įsteigė lietuviškas daraktorines mokyklas įvairiose dabartinės Elektrėnų savivaldybės vietose: Rusakalnyje, Aleniškėse, Žebertonyse [3, 15].
1918 m. J. Milančius Vievyje įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą (4 klasių Vievio pradžios mokyklą) ir tapo pirmuoju jos vedėju, subūrė lietuvius mokytojus [3, 4, 10, 15].
Šiam įvykiui įamžinti prie mokyklos (dabar tai Vievio meno mokyklos pastatas, Semeliškių g. 40) J. Milančius pasodino du ąžuolus, kurių vienas neprigijo, o kitas vis dar auga. Mokykla veikė iki 1936 m.

Nuotr.: Nežinomas autorius. Namas Vievyje, kuriame buvo mokykla. Sukūrimo data: 1925–1935 m. Inv. nr. KDFM F 1846, Kauno IX forto muziejus. Prieiga per internetą: limis.lt.

: Bedirbdamas mokykloje, čia ir gyveno, kol pasistatė naują namą ir vėl atsidarė vaistinę Vilniaug g. Vievyje [15, 16].
J. Milančius iki Lietuvos okupacijos 1940 m., kai vaistinė buvo nacionalizuota, dirbo vaistininku. 1918–1919 m. dirbo Kaišiadorių apskrities taikos teisėju, Kaišiadorių-Trakų apskrities raštvedžiu, buvo Švietimo bei Kultūros komisijos narys ir pirmininkas, Karo nuostolių komisijos pirmininkas, kelias dienas ėjo apskrities komiteto vedėjo pareigas, taip pat buvo Trakų apskrities iždinės iždininkas. 1920 m. rugpjūčio 28 d. pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos dėl ligos šeimoje.

: J. Milančiaus žmona buvo Emilija Balasavičiūtė-Milančienė (1884–1955). Turėjo du sūnus, jie anksti mirė. Savo kieme pastatė jiems akmeninį aukurą.
J. Milančiaus dukra Petronėlė Milančiūtė gimė 1911 m. gegužės 23 d. Kareivonyse. Mokėsi Kaune. 1940 m. išrinkta Liaudies seimo atstove. „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1968. T. 2) rašoma, jog dirbo mokine tėvo vaistinėje, buvo antifašistinio judėjimo dalyvė. 1943 m. nacių suimta ir 1944 m. pradžioje nužudyta Kauno IX forte (iš tikrųjų – VI-ajame) [15].
Paskutiniais gyvenimo metais įdukrino krikšto dukterį Birutę Milančiūtę-Tartėnienę.

Nuotr.: Nežinomas autorius. Petronėlė Milančiūtė. 1930–1939 m. Inv. nr. KDFM F 1844, Kauno IX forto muziejus. Prieiga per internetą: limis.lt.

: J. Milančius lietuvišką spaudą jis platino dar iki atsikraustymo į Vievį. Vienos, Trakų istorijos muziejuje saugomos, nuotraukos antroje pusėje pats yra aprašęs du epizodus. 1893 m. gimtajame kaime J. Milančius platino S. Dikšteino knygutę „Genių dėdė“, o 1897 m. Suvalkų-Šipliškių plente ir kituose Šipliškių apylinkių keliuose klijavo lietuviškus atsišaukimus [13].
J. Milančius bendradarbiavo su savo dėde iš motinos pusės, lietuvių tautinio judėjimo veikėju Jonu Basanavičiumi ir kt. kovotojais dėl lietuvybės.

: Vievyje jis užmezgė ryšius su mūsų krašto knygnešiais M. Grybausku ir P. Gudeliu. Jų atvežtą spaudą slėpdavo ir platindavo savo vaistinėje.
Nuo 1904 m. lietuviškas knygas jau galima buvo platinti viešai, tad savo vaistinėje J. Milančius jas pardavinėjo, o nemažą dalį išdalindavo neatlygintinai.

: J. Milančius prisidėjo prie lietuvių kalbos įvedimo Vievio ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Taip pat buvo lietuviškų laikraščių („Vilniaus žinių“, „Vilties“, „Lietuvos ūkininko“, „Kovos“, „Aušros“ ir kt.) bendradarbis [4, 10, 13].

: J. Milančius išleido tris knygeles. Laikraščiuose ir knygeles pasirašinėjo Dzūko Trakiečio, Jurgio Dzūkelio, Vargų vaiko, J.M. ir kt. slapyvardžiais [8, 9].
Dzūko Trakiečio slapyvardžiu 1907 m. Vilniuje išleido religinio turinio brošiūrėlę „Lietuvos žvaigždutė“, kur minimos Rumšiškės ir Vievis [12].
Suskaitmenintą knygelę galite rasti čia.

J. Milančius, Jurgis. Lietuvos zvajgždutė, 1907: maldininkų–praejvjų nuo Rumšiškės šejs 1907 m. Vievjo kiemelij su lietuviškomis giesmėmis aplankjusjų širdijngam paminėjimui / parašė Dzųkas Trakietis. – Vilnius, 1907; Prieiga per internetą: epaveldas.lt

: 1908 m. Jurgio Dzūkelio slapyvardžiu išspausdino to paties pavadinimo („Lietuvos žvaigždutė“) eilių rinkinėlį (1908), čia buvo įdėti du vertimai: Adomo Mickevičiaus „Neris“ ir Liudviko Kondratavičiaus-Sirokomlės „Karžygiai kernaviškiai“ [10].
1920 m. J. Milančiaus parašė savo autobiografiją „Gyvenimo bėgis“ [11].
1926 m. išėjo trečias kūrinėlis – Dzūko Trakiečio „Pilėnų didžiavyris Margagiris“.

: 1903–1907 m. J. Milančiaus vaistinėje gyveno ir dirbo vaistininko padėjėja rašytoja Sofija Pšibiliauskienė-Lazdynų Pelėda [15].
Yra žinių, kad J. Milančius pakoregavo Lazdynų Pelėdos apysakos „Klaida“ pabaigą [10, 15]. Keli J. Milančiaus leidinėliai buvo išleisti Vievyje.

Nuotr.: Aleksandras Jurašaitis. Lietuvių rašytoja Sofija Ivanauskaitė Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Inv. nr. LDM Fi 1532/46, Lietuvos dailės muziejus. Prieiga per internetą: limis.lt.

: 1938 m. J. Milančius buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu [3], 1939 m. – Šaulių žvaigždės ordinu [3, 4, 15].

: Vienos J. Milančiaus nuotraukos, skirtos „krikšto sūnaičiui“, kitoje pusėje yra jo ranka užrašyti trys posmai, kur minimas Vievis:
„Aš kasiau Vievio krantelius / Aš taisiau Vievio kelelius, / Bet kodėl kiti jūs giminaičiai / Manęs čia neaplankėte? <...>“ [16].
Ir iš tikrųjų J. Milančius daug dirbo Vievyje ne tik lietuvybei skatinti, bet ir jo aplinkai. J. Vasilavičienė rašo: „… nuolat kažką kasinėjo, lygino duobes, taisė kelius, pavasarį sodino medelius. Mėgo tvarką, mylėjo gamtą, gražino Vievį.“

Nuotr.: Nežinomas fotografas. Nuotrauka. Vaistininkas, literatas J. Milančius (Dzūkas) su draugu. Sukūrimo data: 1927 m. Apsk. nr MLLM P 14482, Maironio lietuvių literatūros muziejus. Prieiga per internetą: limis.lt

: Buvusi Vievio bibliotekos vedėja, vėliau – Elektrėnų bibliotekos darbuotoja Janina Vasilavičienė yra surinkusi daug įvairios informacijos apie J. Milančių, jo nuotraukų, senųjų vieviečių ir J. Milančiaus artimųjų atsiminimų, yra sudariusi literatūros apie jį sąrašą. 1990 m. ji parengė kraštotyros darbą „Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius“ [16].

: Buvusi Vievio bibliotekos vedėja, vėliau – Elektrėnų bibliotekos darbuotoja Janina Vasilavičienė yra surinkusi daug įvairios informacijos apie J. Milančių, jo nuotraukų, senųjų vieviečių ir J. Milančiaus artimųjų atsiminimų, yra sudariusi literatūros apie jį sąrašą. 1990 m. ji parengė kraštotyros darbą „Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius“ [16].

: J. Milančius ir jo žmona palaidoti Vievio kapinėse, šalia įdukros Birutės Milančiūtės-Tartėnienės tėvų – Onos ir Alekso Nenartavičių [15].

Nuotrauka – iš skaitmeninto J. Vasilavičienės kraštotyros darbo „Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius“ [16].

: 1990 m. vasario 16 d. prie J. Milančiaus namo Vievyje (Vilniaus g. 28) buvo atidengta medinė memorialinė lenta J. Milančiui [6, 15] ir rašytojai Lazdynų Pelėdai.

Nuotraukos – iš skaitmeninto J. Vasilavičienės kraštotyros darbo „Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius“ [16].

: Atminimo lentą išdrožė dailininkas Ričardas Audickas.

Nuotraukos – iš skaitmeninto J. Vasilavičienės kraštotyros darbo „Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius“ [16].

: Renginyje dalyvavo „Galvės“ redakcijos darbuotojai, Trakų centrinės bibliotekos direktorė A. Pilienė, bibliografinio skyriaus vedėja J. Kulikienė, Lietuvos knygnešių draugijos pirmininkės pavaduotojas J. Laurinavičius.

Memorialinės lentos atidengimo iniciatorė – tuometinė Vievio bibliotekos vedėja J. Vasilavičienė.

: 1990 m. kovą buvusi Komjaunimo gatvė Vievyje pavadinta J. Milančiaus vardu [15].
2001 m. reorganizavus Vievio vidurinę mokyklą į Vievio gimnaziją ir pradinę mokyklą, mokyklos kieme iškilo atmintinas akmuo mokyklos steigėjui J. Milančiui.
2018 m. Vievio pradinei mokyklai suteiktas J. Milančiaus vardas.

: Literatūra ir šaltiniai

1. Ickevičius, Augustinas. Iškilus lietuvybės skleidėjas: [apie Jurgį Milančių] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 230–237.
2. Kairiūkštytė, Nastazija. Milančius Jurgis: 1869 04 06–1956 05 09: vaistininkas, visuomenės veikėjas, poetas: [biografija] / Nastazija Kairiūkštytė, Alma Gudonytė. – Portr. – Bibliogr. str. gale // Kairiūkštytė, Nastazija, Gudonytė, Alma. Lietuvybės kovų verpetuose. – Vilnius, 2009. – P. 193–194.
3. Kaluškevičius, Benjaminas. Milančius Jurgis / Benjaminas Kaluškevičius; Kazys Misius. – Portr. // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 314.
4. Kaluškevičius, Benjaminas. Milančius Jurgis / Benjaminas Kaluškevičius; Kazys Misius. – Portr. // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2014. – Kn. 2, p. 121.
5. Kulikienė, Jadvyga. Knygnešys J. Milančius / Jadvyga Kulikienė; Juozas Cibulskas // Buvom. – Vilnius, 2013. – P. 276–277.
6. Kulikienė, Jadvyga. Memorialinės lentos knygnešiui ir rašytojai. – Iliustr. // Bibliotekų darbas. – 1990, Nr. 4, p. 32.
7. Kulikienė, Jadvyga. Tauri asmenybė [apie Jurgį Milančių]. – Iliustr. // Trakų krašto knygnešiai. – Trakai, 1990. – P. 4–9.
8. Mačiulis, Jonas. Milančius Jurgis (1869–1956) // Lietuviškieji slapyvardžiai. – 2004. – T. 1, p. 18.

: Literatūra ir šaltiniai

9. Mačiulis, Jonas. Milančius Jurgis (1869–1956) // Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas. – Vilnius, 2011. – P. 331.
10. Makauskis, Jonas. Milančius Jurgis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 454–455.
11. Milančius Jurgis. Kaišiadorių muziejus [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2015-10-23]. Prieiga per internetą: kaisiadoriumuziejus.lt .
12. Milančius, Jurgis. Lietuvos zvajgždutė, 1907: maldininkų–praejvjų nuo Rumšiškės šejs 1907 m. Vievjo kiemelij su lietuviškomis giesmėmis aplankjusjų širdijngam paminėjimui / parašė Dzųkas Trakietis. – Vilniuje, 1907. – 4 p.; Prieiga per internetą: epaveldas.lt .
13. Paulauskas, Algirdas. Knygnešys Jurgis Milančius : muziejus laikraštyje Nr. 12 (64) / Algirdas Paulauskas ; fotonuotrauka-vinjetė. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2009, kovo 21, p. 12.
14. Račkauskas, Kazys. Jurgio Milančiaus kurstyto šviesos židinio atspindžiai // Račkauskas, Kazys. Europoje su savo kraičiu. – Vilnius, 2015. – D. 1, p. 477–479.
15. Vasilavičienė, Janina. Jurgis Milančius (1869–1956). – Iliustr. // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 62–68.
16. Vasilavičienė, Janina. Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius. – Vievis. – 1990. – 44 p.: iliustr. – Rankr. – Elektrėnų SVB Vievio b-ka. Prieiga per internetą: vilnijosvartai.lt

: Virtualią parodą parengė
Eglė Milkamanavičiūtė,
Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos
vyr. bibliografė,
2019.

<<	<	2026 Rugpjūtis			>	>>
P	A	T	K	P	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31