KIETAVIŠKIŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIAI -105

Data: 2020-06-03

Kategorija: Virtualios parodos

: KIETAVIŠKIŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIAI -105

: 2020 metais Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia švenčia 105 metų jubiliejų. Šia proga parengta virtuali paroda, skirta trumpai pristatyti Kietaviškių bažnyčios istoriją iki 2015 metų ir dabartinės bažnyčios istorinius įvykius, architektūrą, kunigus.

: Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1504 metais Kietaviškėse jau stovėjo pirmoji bažnyčia. 1676 m. Kietaviškių dvaro savininkas Leonardas Pociejus su žmona Regina Kietaviškių bažnyčiai dovanojo palivarką (atskira dvaro dalis su reikalingais trobesiais; nedidelis dvaras) ir kaimą su 12 valakų žemės. Vitebsko vaivados, Kietaviškių dvaro savininko Leonardo Pociejaus lėšomis buvo pastatyta antroji medinė Kietaviškių bažnyčia. Dar 1782 m. buvo rašyta, kad bažnyčia susenusi ir būtina ją perstatyti.

: Pagal 1872 metų aprašymą: bažnyčia buvo medinė, išorėje apkalta lentomis, stovėjo ant žemų akmeninių pamatų. Stogas dengtas gontais, paskutinį kartą –1848 metais. Bažnyčia turėjo 9 langus, sudarytus iš nedidelių stiklelių. Dešimtasis buvęs virš choro. Viduje grindys sudėtos iš plytų, lubos apkaltos lentomis. Buvo balsų vargonai. Bažnyčioje įrengti trys paauksuoti altoriai. Centriniame buvo du paveikslai: „Švč. Trejybės“, tapytas ant lentų, virš jo – kitas, pieštas ant drobės. Šio paveikslo šonuose stovėjo išdrožtos apaštalų šv. Petro ir Povilo medinės skulptūrėlės. Dar aukščiau, pačiame viršuje, buvo Šv. Vincento ir Šv. Juozapo atvaizdai.Dešinėje bažnyčios pusėje įrengtame altoriuje buvo Šv. Onos, o aukščiau – Šv. Kazimiero paveikslai, tapyti ant drobės. Kairėje pusėje įrengtame altoriuje buvo Dievo Motinos atvaizdas, pieštas ant lentos, rūbai iš kalinėto metalo. Virš jo – Šv. Jono paveikslas, tapytas ant drobės.Prieš didįjį altorių stovėjo tekinta tvorelė, skirianti presbiteriją.

: Antrosios Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios inventorius, kuris yra šių laikų bažnyčioje.

: Naujos mūrinės bažnyčios projektą užsakė kunigas Domininkas Vėlavičius, kuris patvirtintas buvo 1906 m. Kadangi kunigas D. Vėlavičius buvo jau garbingo amžiaus, jis buvo iškeltas į Giedraičius, o bažnyčios reikalais paskirta rūpintis naujam klebonui – kunigui Kajetonui Čepanui (1872–1922), kurio iniciatyva pradėta statyti nauja, iki šiol esanti mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. Tai neobarokinio stiliaus architektūros paminklas, statytas 1906–1915 m. (archit. V. Michnevičius, kitais duomenimis – V. Soninas). Bažnyčios statybos prasidėjo 1912 m. 1915 m. rugsėjį Kietaviškes užėmė vokiečių kariai, aplinkiniai nerimavo, kad jie nepaverstų nebaigtos įrengti bažnyčios sandėliu. Todėl naktį buvo sukviesti viso kaimo vyrai ir jie iš senosios bažnyčios į naują pernešė altorius ir liturginį inventorių. Kitą rytą pamaldos vyko jau naujoje šventovėje.

: Kietaviškių bažnyčios architektūrinę išraišką aprašė architektas J.Gimbutas: „Bažnyčia pastatyta eklektiniu stiliumi, t. y. joje jungiasi įvairių stilių bruožai. Fasadas padalintas į tris tarpsnius, kuriuos žymi karnizų juostos. Bažnyčia su dviem aukštesniais bokštais iš priekio ir dviem mažesniais iš kitos pusės. Priekiniai bokštai aštuoniasieniai, užsibaigiantys barokiniais šalmais (barokinė architektūra pasižymi dekoratyvinių detalių gausumu). Virš aukštutinio stogo esantis pinijonas – taip pat barokiškas. Stogas uždengtas cinkuota skarda. Šoninių navų stogai nuo fasado pusės pridengti išlenktais parapetais. Langai įvairūs – kiekviename tarpsnyje skirtingų dydžių ir formų. Langų arkos pusapvalės arba segmentinės. Šventorius aptvertas iš tokių pačių plytų mūrytų stulpelių ir medinių lentelių tvora. Kietaviškių bažnyčios vargonai buvo pagaminti 1882 m. Į naująją bažnyčią juos perkėlė po 1915 metų.

: Klebono Kajetono Čepano iniciatyva buvo pradėta statyti Kietaviškių mūrinė bažnyčia.

Klebonas Kajetonas Čepanas parapijos kaimuose per 1915–1918m. per vokiečių okupaciją įsteigė apie 30 lietuviškų pradžios mokyklų.

: Į naują Kietaviškių bažnyčią perkeltas senasis altorius, jis rekonstruotas tada, kai įrenginėti naujieji – tarp 1922–1925 m. Senojo altoriaus motyvai datuojami maždaug XVIII a. Altoriuje yra du paveikslai: „Švč. Trejybė“, tapytas paveikslas Kietaviškėse minimas dar 1872 m. VII a. pab – XVIII a. pr. (pertapytas XX a. pirmoje pusėje), „Kristus, Švč. Mergelė Marija ir šventieji malonių tarpininkai“, tapytas XVIII a. pradžioje, pertapytas XX a.

Naujus altorius 1922 m. įrengė kun. Matas Cijūnaitis. Bažnyčia yra istoristinė, stačiakampio plano, su apside, 2 bokštais, kurių šalmai barokiški, trijų pakopų. Vidus yra 3 navų, vyrauja aukšta vientisa centrinės navos ir presbiterijos erdvė, užsibaigianti pusapvale apside, už kurios yra zakristija. Navos viena nuo kitos atskirtos arkomis. Ant arkų iš vidurinės navos pusių sovietmečiu tapyti evangelistų Luko, Morkaus, Mato ir Jono portretai. Kaišiadorių muziejaus išleistame leidinyje „Kaišiadorių rajono vargonai“ rašoma, kad Kietaviškių bažnyčios vargonai galėjo būti pagaminti apie 1915 m. Neatmetama galimybė, kad jie pradėti daryti dar prieš karą, bet pabaigti – jau po jo.

: Altoriai išpuošti turtingai: daug lipdinių, statulų, paveikslų.

: Šventorių juosia tvora su arkiniais vartais.

: Pokario metais bažnyčios interjeras dekoruotas kunigo Rapolo Juknio pastangomis, vėliau jo darbą nuo 1959 metų tęsė klebonas Petras Ašaka. Bažnyčia visus sovietmečio metus savo interjere išsaugojo Lietuvos trispalvę.

: Švč. Trejybės atlaidai Kietaviškėse.

: J. E. Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko kanoninė vizitacija Kietaviškių parapijoje.

: Klebono Alfredo Rukštos iniciatyva 1998 metais Kietaviškių bažnyčios šventoriuje pastatytas ir pašventintas koplytstulpis 1940–1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti.

: Klebono Aurymo Tarasevičiaus iniciatyva 1915 m. buvo pastatytas ir pašventintas koplytstulpis šventoriuje Kietaviškių švč. Trejybės bažnyčios 100-mečiui.

: Iki 1830 m. Kietaviškių parapijos klebonus vyskupui siūlydavo dvaro savininkai Pociejai.

Jurgis Kasperavičius (1717–1738 m. buvo Kietaviškių bažnyčios klebonas).
Juozapas Armackis (1738–1768). Mokėjo lietuviškai.
Jurgis Žeromskis (1768–1782). Gimė apie 1733 m. Kunigu įšventintas 1757 m. 1782 m. buvo Livonijos kanauninkas ir Kauno dekano pavaduotojas.
Simonas Augutavičius (1807–1828).Gimė apie 1778 m. Kunigu įšventintas 1804 m. Buvo Bresto kanauninkas. Mirė 1828 m. eidamas Kietaviškių klebono pareigas.
Pranciškus Godlevskis (1828–1838). Gimė 1769 m. Kunigu įšventintas 1792 m. 1785 m. įstojo į pijorų ordiną. Buvo Bresto kanauninkas. Mirė 1838 m. eidamas Kietaviškių klebono pareigas.
Tadas Jasevičius (1838–1872). Gimė apie 1806 m. Kunigu įšventintas 1829 m. Nuo 1872 m. gyveno pas gimines Kauno gubernijoje.
Pranas Mosevičius (1872–1879).Kunigu įšventintas 1829 m. Mirė 1879 m. eidamas Kietaviškių klebono pareigas.
Simonas Valuševskis (1879–1881). Gimė apie 1803 m. Kunigu įšventintas 1831 m. Mirė 1882 m. Šalčininkėliuose.
Vincentas Živoronokas, Živoronka, 1881 m. Gimė apie 1838 m. Kunigu įšventintas 1862 m. Mokėjo lietuviškai.
Andrius Dauga (1882–1883). Gimė apie 1847 m. Kunigu įšventintas 1875 m. Kilęs iš Biržų vasčiaus, sulatvėjęs lietuvis, teologijos kandidatas.
Silvestras Gimžauskas (1883–1884). Gimė 1845 m. Kunigu įšventintas 1876 m. Poetas, rašytojas, draudžiamos lietuvių spaudos platintojas, gimtosios kalbos teisių gynėjas. 1891 m. Vilniaus generalgubernatorius už kenksmingą įtaką Valkininkų parapijiečiams ir lietuvių spaudos platinimą siūlė kun. S. Gimžauską 3 metams uždaryti į Gardino pranciškonų vienuolyną, tačiau tokiai bausmei Vidaus reikalų ministerija nepritarė. Buvo paskirtas vikaru į Giedraičius. Mirė 1897 m. Varšuvoje.

: Domininkas Vėlavičius (1884 –1910). Gimė 1842 m. Kunigu įšventintas 1877 m. Mirė 1921 m. Vilniuje.
Kajetonas Čepanas (1910 –1922).Gimė 1872 m. Kunigu įšventintas 1900 m. Kietaviškių mūrinės bažnyčios statytojas, liaudies švietėjas. Mirė 1922 m. eidamas Kietaviškių klebono pareigas.Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.
Matas Cijūnaitis (1922–1925). Gimė 1886 m. Kunigu įšventintas 1909 m. 1934 m. pastatė Krivonių bažnyčią. 1946 m. suimtas, nuteistas 2,5 metų pataisos darbų. Mirė 1955 m. Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.
Antanas Pakštys (1925–1937).Gimė 1870 m. Kunigu įšventintas 1897 m. Mirė 1937 m. Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.
Rapolas Juknys (1937–1959). Gimė 1875 m. Kunigu įšventintas 1899 m. Mirė 1959 m. eidamas Kietaviškių klebono pareigas. Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.
Petras Ašaka (1959–1978). Gimė 1910 m. Kunigu įšventintas 1942 m. Mirė 1978 m. eidamas Kietaviškių klebono pareigas. Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.
Petras Valatka (1978–1985). Gimė 1909 m. Kunigu įšventintas 1939 m. Būdamas Paparčių klebonu, 1946 m. suimtas. Nuteistas 5 metus pataisos darbų ir 2 metams tremties. Paleistas 1951 m. Mirė 1994 m. Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje

: Antanas Jurgilas (1985 –1989).Gimė 1932 m. Kunigu įšventintas 1969 m. Mirė 1999 m. Čiobiškyje. Palaidotas Kražių parapijos kapinėse.
Jonas Sabaliauskas (1989 –1990).Gimė 1957 m. Kunigu įšventintas 1984 m.
Robertas Grigas 1990m. Gimė 1960 m. Kunigu įšventintas 1987 m.
Nikolajus Novickis (1990 –1992). Gimė 1950 m. Kunigu įšventintas 1980 m.
Leonas Klimas 1992m.Gimė 1967 m. Kunigu įšventintas 1992 m.
Jurgis Kazlauskas 1992 –1995Gimė 1966 m. Kunigu įšventintas 1993 m.
Virgilijus Balnys 1995 m. Kietaviškių bažnyčios kunigas.
Rolandas Bičkauskas 1995 m. Kietaviškių bažnyčios kunigas.
Jonas Zubrus (1995 –1997). Gimė 1924 m. Kunigu įšventintas 1957 m.
Alfredas Rukšta (1997 –1999).Gimė 1926 m. Kunigu įšventintas 1954 m.
Gediminas Antanas Tamošiūnas 1999 –2001 Gimė 1965 m. Kunigu įšventintas 1989 m.
Dainius Jančiauskas (2001 –2014).Gimė 1973 m. Kunigu įšventintas 1997 m.
Aurymas Tarasevičius Kietaviškių klebonas nuo 2014 m. Daug dėmesio skiria bažnyčios renovacijai.

: Literatūra ir šaltiniai:

1. Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – 646, [4] p. : iliustr., nat.
2. Gudelienė, Danutė. Kietaviškių seniūnija: [istorija, dabartis, žymūs žmonės]. – Iliustr. // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 311–408.
3. Gustaitis, Rolandas. Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios. – Kaunas, [2013]. – P.67– 69.
4. Kietaviškės. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. – P. 58–65.
5. Kietaviškės. – Vilnius, [2004]. – 23 p. : iliustr.
6. Kietaviškės: [Kietaviškių seniūnijos istorinė apžvalga]. – Kaišiadorys, 1998. – 295, [1] p. : iliustr., nat.
7. Kietaviškės: Remo TV laidų pėdsakais. Iš ciklo „Pažadink atmintį“ // Kaišiadorių aidai. – 1997, spal. 12, p. 3 ; spal. 15, p. 2 ; spal. 22, p. 4.
8. Kietaviškių seniūnija: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 146–206.

: 9. Kirkilienė, Julija. 500 – garbinga karūna: [Apie Kietaviškių 500 metų jubiliejinės šventės renginius]. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2004, birž. 11–17, p. 5–6, 7, 20.
10. Laiko vingiais [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm): iliustr.
11. Misius, Kazys. Kietaviškių parapija: Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia. – Iliustr. // Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas. – Vilnius, 2008. – P. 111–129.
12. Naujosios Kietaviškės : [Švč. Trejybės bažnyčia] // Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius, 1993. – P. 110.
13. Poligienė, Svetlana. Elektrėnų dekanatas : Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. –Vilnius, 2006. – P. 102–107.
14. Šakienė, Ona Rasutė. Kietaviškės. Gražioji bažnyčia ; Pro Obenius kur vyšnios žydi: [kraštietės eilėraščiai] // Strėva. – 2009, kovas, p. 4.
15. Tai buvo mūsų kelias: Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai. – Vilnius, 2004. – 74, (2) p.: iliustr.
16. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos vardo 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. – 1 lap. Sulankstyt. Į [3] p.: iliustr.

Parengė: Janina Černiauskienė
(Elektrėnų SVB Kietaviškių filialas, 2020 m.)

<<	<	2025 Balandis			>	>>
P	A	T	K	P	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30