Laiko ženklų atradėja – Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė
-
2021 m. sausio 23 d. Marijai Gimbutienei, Lietuvos archeologei, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojai, mokslininkei, padėjusiai pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, sukanka 100 metų.
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė Marijos Gimbutienės metais, siekdamas pagerbti šią Lietuvai nusipelniusią asmenybę ir įvertindamas jos darbų įtaką archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą.
-
Lietuvos archeologijos draugija, kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, nuo 2002 metų rengia Marijos Gimbutienės skaitymus – – visuomenei skirtus vakarus Lietuvos ir Europos archeologijos temomis. Tapo tradicija juose pristatyti naujus ir įdomius lietuvių archeologų tyrimus. Visuomenė turi galimybę apie archeologiją sužinoti iš pirmų lūpų.
-
Dr. Daiva Steponavičienė – folkloro grupės „Sedula” vadovė. Nuo 2010 m. kasmet dalyvaujanti M. Gimbutienės skaitymuose, kuriuose pristato savo atliktus darbus archeologinio kostiumo rekonstrukcijos srityje.
2010 m. pranešime „Archeologinio kostiumo tyrimai, atkūrimas ir perspektyvos” demonstruota rekonstruotų Rytų Lietuvos I-XVI a. kostiumų kolekcija.
-
Rekonstruoti lietuvių genties archeologiniai ir LDK istoriniai
I-XVI a. kostiumai
Foto: Sauliaus Steponavičiaus
-
2015 m. – „Archeologinio kostiumo rekonstrukcija. Problemos ir galimybės“. Pristatyta rekonstruotų V-XV a.
Kaišiadorių apylinkių gyventojų kostiumai
Foto: Ramunės Steponavičiūtės
-
2016 m. – „Vėlyvojo geležies amžiaus žirgo aprangos rekonstrukcija“
Rekonstruota XII-XIII a. žirgo apranga
Foto: Ramunės Steponavičiūtės
-
2017 m. – „I–XIV a. žemaičių kostiumo rekonstrukcija“
Rekonstruoti I–XII a. žemaičių kostiumai
Foto: Sauliaus Steponavičiaus
-
2019 m. – „Vėlyvojo geležies amžiaus sėlių kostiumo rekonstrukcija“
Rekonstruoti sėlių IX-XIII a. kostiumai
Foto: Artūro Moisiejenko
-
2021 m. ketinama parengti pranešimą „Romėniškojo laikotarpio moterų kostiumų rekonstrukcija“
Rekonstruoti romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) moterų kostiumai
Foto: Daumanto Daugirdo
-
M. Gimbutienė parašė 23 knygas.
Pristatome lietuvių kalba išleistus leidinius, esančius bibliotekoje.
-
,,Senoji Europa“ – tai knyga apie tai, kaip atsirado seniausia Europos civilizacija – Senoji Europa ir kaip ji sunyko per daugelį transformacijų, kurias sukėlė Kurganų kultūros gentys, atėjusios iš Pietų Rusijos.
-
„Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“
Senųjų simbolių, išlikusių lietuvių liaudies mene, vertė prilygsta lietuvių kalbos, išlaikiusios indaeuropiečių prokalbės formas, vertei. Senieji liaudies meno simboliai padeda rekonstruoti ir tikėjimo idėjas.
-
Knygoje išryškinami baltų kultūros bruožai, aiškinama baltų kilmė, ekonominė ir socialinė raida bei religija ir mitologija.
-
Marija Gimbutienė. Laimos palytėta: straipsniai, recenzijos, pokalbiai, polemika, laiškai, vertinimai, prisiminimai.
-
Dėkojame dr. D. Steponavičienei už suteiktą informaciją ir
fotonuotraukas rengiant virtualią parodą.
Parodą parengė
Vievio miesto biblioteka
2021 m.
vievis@esvb.lt
-
2021 m. sausio 23 d. Marijai Gimbutienei, Lietuvos archeologei, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojai, mokslininkei, padėjusiai pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, sukanka 100 metų.
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė Marijos Gimbutienės metais, siekdamas pagerbti šią Lietuvai nusipelniusią asmenybę ir įvertindamas jos darbų įtaką archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą.
- Lietuvos archeologijos draugija, kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, nuo 2002 metų rengia Marijos Gimbutienės skaitymus – – visuomenei skirtus vakarus Lietuvos ir Europos archeologijos temomis. Tapo tradicija juose pristatyti naujus ir įdomius lietuvių archeologų tyrimus. Visuomenė turi galimybę apie archeologiją sužinoti iš pirmų lūpų.
-
Dr. Daiva Steponavičienė – folkloro grupės „Sedula” vadovė. Nuo 2010 m. kasmet dalyvaujanti M. Gimbutienės skaitymuose, kuriuose pristato savo atliktus darbus archeologinio kostiumo rekonstrukcijos srityje.
2010 m. pranešime „Archeologinio kostiumo tyrimai, atkūrimas ir perspektyvos” demonstruota rekonstruotų Rytų Lietuvos I-XVI a. kostiumų kolekcija.
-
Rekonstruoti lietuvių genties archeologiniai ir LDK istoriniai
I-XVI a. kostiumai
Foto: Sauliaus Steponavičiaus
-
2015 m. – „Archeologinio kostiumo rekonstrukcija. Problemos ir galimybės“. Pristatyta rekonstruotų V-XV a.
Kaišiadorių apylinkių gyventojų kostiumai
Foto: Ramunės Steponavičiūtės
-
2016 m. – „Vėlyvojo geležies amžiaus žirgo aprangos rekonstrukcija“
Rekonstruota XII-XIII a. žirgo apranga
Foto: Ramunės Steponavičiūtės
-
2017 m. – „I–XIV a. žemaičių kostiumo rekonstrukcija“
Rekonstruoti I–XII a. žemaičių kostiumai
Foto: Sauliaus Steponavičiaus
-
2019 m. – „Vėlyvojo geležies amžiaus sėlių kostiumo rekonstrukcija“
Rekonstruoti sėlių IX-XIII a. kostiumai
Foto: Artūro Moisiejenko
-
2021 m. ketinama parengti pranešimą „Romėniškojo laikotarpio moterų kostiumų rekonstrukcija“
Rekonstruoti romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) moterų kostiumai
Foto: Daumanto Daugirdo
-
M. Gimbutienė parašė 23 knygas.
Pristatome lietuvių kalba išleistus leidinius, esančius bibliotekoje.
- ,,Senoji Europa“ – tai knyga apie tai, kaip atsirado seniausia Europos civilizacija – Senoji Europa ir kaip ji sunyko per daugelį transformacijų, kurias sukėlė Kurganų kultūros gentys, atėjusios iš Pietų Rusijos.
-
„Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“
Senųjų simbolių, išlikusių lietuvių liaudies mene, vertė prilygsta lietuvių kalbos, išlaikiusios indaeuropiečių prokalbės formas, vertei. Senieji liaudies meno simboliai padeda rekonstruoti ir tikėjimo idėjas.
- Knygoje išryškinami baltų kultūros bruožai, aiškinama baltų kilmė, ekonominė ir socialinė raida bei religija ir mitologija.
- Marija Gimbutienė. Laimos palytėta: straipsniai, recenzijos, pokalbiai, polemika, laiškai, vertinimai, prisiminimai.
-
Dėkojame dr. D. Steponavičienei už suteiktą informaciją ir
fotonuotraukas rengiant virtualią parodą.
Parodą parengė
Vievio miesto biblioteka
2021 m.
vievis@esvb.lt