O BUVO… PRISIMENANT JAGĖLONIŲ MOKYKLĄ
-
-
-
-
Jagėlonių kaime mokykla buvo įsteigta 1950 metais privačiame name pas Pukalską Juozą, Prano.
-
-
1951 metais mokykla perkelta į Grabijolo Adomo namą. Abiejuose pastatuose buvo po vieną klasę-kambarį. Dirbo mokytoja Filomena Venskutė-Ūsienė, Juozo.
-
-
1952 metų vasarą kolūkis, vadovaujant pirmininkui Jonui Virganavičiui, pastatė mokyklai naują pastatą (jis neišliko). Naujose patalpose buvo įrengtos dvi klasės, koridorius ir mokytojų kambarys.
1952/53 mokslo metai pradėti naujame pastate. Mokykla tapo savarankiška Jagėlonių pradine mokykla. Mokyklos vedėjo pareigoms buvo paskirta Filomena Venskutė-Ūsienė. Buvo atidaryta penkta klasė ir paskirtas dirbti mokytojas Antanas Ūsas, Petro. Mokykla dirbo dviem pamainom.
1953/54 mokslo metais atidaryta šešta klasė. Mokykla gavo Jagėlonių septynmetės mokyklos pavadinimą ir teises. Mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Bekešius, Povilo. Atvyko dirbti mokytojos Filomena Jančiūnaitė-Levickienė, Motiejaus ir Genė Karužaitė, Antano.
1954/55 mokslo metais atidaryta septinta klasė. Atvyko dirbti nauji pedagogai: Genė Kolevaitė, Antano, Zuzana Paulavičiūtė-Pukalskienė, Mykolo ir Aldona Nenartavičiūtė. Išsikėlė Genė Karužaitė, Antano.
Iki 1952 metų pavasario mokykla egzistavo kaip Žikaronių pradinės mokyklos antrasis komplektas.
-
-
Mokyklos patalpos dirbant dviem pamainomis buvo per mažos. Išnuomotas Juozo Bliujaus, Antano namas, kuriame mokėsi I–III klasių mokiniai ir įsikūrė mokytojų kambarys. Tiek pradinės, tiek V–VII klasių mokiniai mokėsi dviem pamainomis.
-
-
1956 metais kolūkiui ėmė vadovauti buvęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas Kazys Matijošius. Jis, susipažinęs su mokyklos darbo sąlygomis, kurios buvo labai apgailėtinos, pasiūlė kolūkio valdybai statyti naują pastatą. Pasiūlymas buvo priimtas. Greitu laiku buvo gauta paskyra medžiui. Susidurta su sunkumais dėl pastato projekto. Kreiptasi į Vievio rajono Liaudies švietimo skyrių, po to į Švietimo ministeriją. Mažiausias projektas mokyklos pastatui ministerijoje buvo 280 mokinių. Toks projektas buvo per didelis esamomis sąlygomis. Todėl mokyklos projektą sudarė direktorius Jonas Bekešius. Kolūkis buvo silpnas. Trūko statybinės medžiagos ir meistrų. Teko skolintis medžiagų ir meistrų iš kitų kolūkių. Statybos užsitęsė. 1958 metais kolūkio pirmininku buvo paskirtas buvęs Užilgių pradinės mokyklos vedėjas Vytautas Stasiūnas. Jis mokyklos statybai skyrė daug dėmesio ir iki 1958 metų rugpjūčio 1 dienos buvo baigti pagrindiniai statybų darbai.
-
-
Taip mokykla atrodė po 22 metų.
-
-
1958/59 mokslo metai pradėti naujose mokyklos patalpose. Įvyko pasikeitimų dirbančių mokytojų tarpe. Išsikėlė mokytoja Angelė Mieldažytė ir Genė Pikūnaitė. Atvyko dirbti Marytė Petrauskaitė. Mokyklos pastatas nebuvo tinkamai užbaigtas, žiemą buvo šalta.
1959/60 m. metais buvo dirbama pilnai užbaigtose statyti ir remontuoti mokyklos patalpose. Įrengtas atskiras pionierių kambarys, vaizdinių priemonių bei praktikos darbų kambariai. Dirbo tie patys mokytojai. Antraeilėms pareigoms paskirta dirbti Elvyra Ringailytė. Įsteigtas metodinis kampelis, kuriame pradėta kaupti geroji mokytojų darbo patirtis bei metodinė medžiaga. Klasių vadovai palaikė tampresnius ryšius su mokinių tėvais.
Veikė šie būreliai: meno saviveiklos (dramos, šokių, choro), sportininkų (šaškių, slidininkų, tinklinio), darbščiųjų rankų ir gamtininkų. Veikė Raudonojo Kryžiaus ir DOSAF organizacijos.
-
-
-
1960/61 metais atidaryta VIII-oji klasė. Gražiai buvo organizuota Rugsėjo pirmosios šventė. Išvakarėse vyresnių klasių mokiniai išnešiojo pakvietimus pirmokų tėvams. Rugsėjo pirmąją susirinko visi šventiškai pasipuošę, įteiktos dovanėlės pirmokams bei naujoms atvykusioms mokytojoms: Paulinai Pečiulytei bei Elenai Loibaitei.
Aštuonias klases baigė 13 mokinių. Tai buvo pirmoji aštuntokų laida mokykloje.
-
-
1962/63 m. metais didelis dėmesys buvo atkreiptas į mažaraščius ir beraščius. Mokytojai pasiskirstė po tris–keturis žmones ir juos mokė skaityti bei rašyti. Mokytojai platino knygas, vedė įvairioms švenčių progoms skirtus minėjimus, ruošėsi zoninei meno saviveiklos apžiūrai. Buvo suaktyvintas turistinis darbas. Turizmo būreliui vadovavo mokytoja Lionė Petkevičiūtė.
Aštuonias klases baigė 19 mokinių. Klasės vadovas buvo mokytojas A. Danilkevičius.
1963/64 m. metais iš mokyklos išvyko mokytojai: Žekys, Mikitenkovas, Dainytė. Į jų vietą atvyko dirbti mokytojai: Ana Moisejenko, Irena Rakauskaitė ir Angelė Bartkiūtė.
Buvo palaikomi glaudūs ryšiai su Žikaronių bei Vindziulių pradinėmis mokyklomis ir kt. Buvo vedami bendri susirinkimai, kontroliniai darbai.
Aštuonias klases baigė 13 mokinių.
-
-
1964/65 m. metais didelis dėmesys buvo atkreiptas į mokinių lankomumą. Mokytojai palaikė glaudžius ryšius su mokinių tėvais, kviesdavosi juos į pamokas, dirbo individualiai, ruošė susirinkimus. Taip pat buvo organizuojami kolektyviniai mokytojų apsilankymai nepažangių mokinių tėvų namuose. Gerai dirbo turistų-kraštotyrininkų būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Petkevičiūtė. Jaunieji turistai rinko apylinkės istoriją, aprašė turistinius žygius į albumą, vedė dienoraštį. Gerai dirbo Raudonojo Kryžiaus organizacija (vadovė A. Bartkiūtė). Veikė sanpostininkų užsiėmimai, vedė užsiėmimų žurnalą. Veikė jaunųjų gamtininkų būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Irena Rakauskaitė. Ji vadovavo ir šokių būreliui.
1965/66 m. metais vietoje mokytojų, kurios išvyko – Lionės Petkevičiūtės ir I. Rakauskaitės – atvyko dirbti Felicija Krasnikovaitė ir Ona Bagdonaitė.
Aštuonias klases baigė 20 mokinių (vadovė Filomena Levickienė).
-
-
1966/67 m. metais atvyko dirbti mokytoja Irena Suslavičiūtė, o išvyko Bagdonaitė. Svarbus proforientavimo klausimas, nukreipiant kuo daugiau mokinių į 9 klases, bei vidurinio išsilavinimo svarba.
1967/68 mokslo metais išvyksta dirbę mokytojai: Krasnikovaitė, Bagdonaitė, Maksimova. Atvyko dirbti: N. Danilkevičiūtė ir Vinickaitė. Mokslo metų bėgyje mokytojai kaupė padalomąją medžiagą, gamino vaizdines priemones, vadovavo įvairiems būreliams. Gerų rezultatų pasiekė dramos būrelis, kuriam vadovavo mokytoja A. Moisejenko. Apžiūros metu rajone suvaidinę veikaliuką „Mechaninis padėjėjas“ jie laimėjo 1-ąją vietą. Jaunųjų turistų – kraštotyrininkų būreliui vadovavo mokytoja A. Vinickaitė. Jaunieji turistai dalyvavo rajoniniame turistiniame sąskrydyje „Taika ir draugystė” Šilonyse ir pelnė 9-ąją vietą.
1969/70 mokslo metais dirbo šie mokytojai: J. Bekešius (direktorius), O. Bekešienė, N. Danilkevičiūtė, Z. Pukalskienė, M. Česonytė, Čičinskaitė, A. Moisejenko.
Mokykloje mokėsi 90 mokinių.
1970/71 mokslo metais pagrindinis mokyklos uždavinys buvo mokinių žinių sąmoningumas ir estetinis auklėjimas. Didelis dėmesys skiriamas aprangai, tvarkingumui, klasių ir mokyklos patalpų švarai.
Mokykloje šiais mokslo metais vyko klasių saviveiklos pasirodymai, paukščių šventė.
1971/72 mokslo metais mokykloje dirbo šie mokytojai: J. Bekešius (direktorius), O. Bekešienė, A. Danilkevičius, Z. Pukalskienė, F. Levickienė, M. Česonytė, R. Bandzevičiūtė, A. Moisejenko, J. Kurauskienė.
Mokytojai didelį dėmesį skyrė mokinių pažangumui kelti, mokinių auklėjamajam darbui. Jie organizavo reidus į mokinių namus patikrinti, kaip jie ruošia pamokas. Mokyklą tikrino inspektoriai. Jie pažymėjo, kad mokykloje švaru, tvarkinga, žydi gėlės. Mokytojai stengiasi dirbti.
1972/73 mokslo metais mokykloje dirbo šie mokytojai: J. Bekešius (direktorius), O. Bekešienė, A. Danilkevičius, Z. Pukalskienė, F. Levickienė, L. Matačiūnienė, R. Bandzevičiūtė, A. Moisejenko, J. Kurauskienė.
Mokyklos mokinių pažangumas buvo 97,4%. Kurso kartoti palikti 3 mokiniai. Šiais mokslo metais tie mokiniai, kurie mokėsi be trejetų, buvo atleisti nuo egzaminų. Tai B. Pukalskaitė, O. Rumsevičiūtė, B. Rakauskaitė.
1973/74 mokslo metais įsteigta klasės–kabinetai: biologijos-chemijos, fizikos-techninių priemonių, istorijos-geografijos, kalbų ir pradinių klasių.
-
-
Vadovauti mokyklai paskirtas Jonas Endrijaitis. Dirbo šie mokytojai: A. Danilkevičius, O. Ramanauskienė, J. Naudžiūnienė (Bandzevičiūtė), F. Levickienė, A. Moisejenko, Z. Pukalskienė, V. Lazauskienė.
1977/78 mokslo metais dienoraštis nevestas.
1978/79 mokslo metais dirbo šie mokytojai: J. Endrijaitis – mokyklos direktorius, R. Endrijaitienė – matematikos mokytoja, F. Levickienė – lietuvių kalbos mokytoja, A. Moisejenko – rusų kalbos mokytoja, Z. Pukalskienė – vyr. pionierių vadovė, vokiečių kalbos mokytoja, J. Kurauskienė – pradinių klasių mokytoja, O. Ramanauskienė – istorijos, geografijos mokytoja, J. Naudžiūnienė – biologijos, chemijos mokytoja, A. Danilkevičius – fizinio lavinimo mokytojas.
-
-
1979/80 mokslo metais išvyko mokytojos: O. Ramanauskienė ir J. Naudžiūnienė. Į jų vietą paskirti jaunas istorijos specialistas Kęstutis Girdziušas ir geografijos mokytoja A. Česonienė. Mokyklos direktorius J. Endrijaitis buvo paskirtas vadovauti Kaišiadorių 1-ajai vidurinei mokyklai, o vietoje jo liko K. Girdziušas. Išvyko ir matematikos mokytoja R. Endrijaitienė.
Džiugi ir nuotaikinga buvo rugsėjo 1-osios šventė. Mokyklos direktorius pasveikino naujai atvykusius mokytojusir 25 metus dirbančią šioje mokykloje Zuzaną Pukalskienę. Šiais mokslo metais aukštojo išsilavinimo diplomus gavo lietuvių kalbos mokytoja F. Levickienė ir geografijos mokytoja A. Česonienė.
1980/81 mokslo metais į pensiją išėjo mokytojas A. Danilkevičius. Vietoje jo dirbti paskirta jauna matematikos specialistė V. Martinkutė. A.Česonienė išėjo dekretinių atostogų. Vietoje jos dirbo Rita Čaplinskaitė. Mokyklos direktore paskirta buvusi Vilūnų ašt. mokyklos biologijos mokytoja Danguolė Stasiūnienė.
1981/82 mokslo metais mokykloje savo pedagoginio darbo stažą – 25 metus – atšventė pradinių klasių mokytoja J. Kurauskienė. 30 pedagoginio darbo stažą šioje mokykloje skaičiuoja mokytoja F. Levickienė.
Organizuota daug ekskursijų: VIII klasės mokiniai (vad. V. Martinkutė) buvo išvykę į ekskursiją po Vilniaus miestą, vėliau stebėjo cirko programą. VII klasės mokiniai (vad. A. Česonienė) aplankė Trakus, Kauno zoologijos sodą bei keletą muziejų, pabuvojo Vilniuje paveikslų galerijoje bei planetariume, Rumšiškių buities muziejuje.
-
-
1982/83 mokslo metais mokykla pasipuošė naujais baldais, dvi klasės iškaltos taurintu popieriumi. Mokytojų kolektyvas nepasikeitė. Muziką dėstyti važinėjo Strėvininkų ašt. m-klos mokytoja G. Kučinskienė. Mokytoja A. Moisejenko išlaikė valstybinius egzaminus. Mokytoja F. Levickienė pabuvojo klasės vadovų kursuose, o matematikos mokytoja V. Martinkutė – matematikos dalyko kursuose. Mokiniai dalyvavo turistiniame sąskrydyje Vepriuose (Ukmergės raj.) ir laimėjo trečią vietą (Mokytojos A. Česonienė ir M. Balasevičienė). Taip pat VIII klasės mokiniai pabuvojo Klaipėdoje, Palangoje, aplankė Kryžkalnį, Ablingą (vad. A. Česonienė). Daug dirbo mokiniai tvarkydami mokyklos aplinką, rinko bulves ir akmenis kolūkyje, dirbo gamybinėje brigadoje: ravėjo kolūkio bulves, dirbo prie šieno ir šiaudų, augino 50 arų runkelių.
VIII klases baigė 18 mokinių. Gerai mokėsi D. Čereškaitė, D. Jatkauskaitė, L. Korsakaitė. O N. Stasiulevičiūtė visus 8 metus mokėsi tik labai gerai. Aktyviausia ir kūrybingiausia klasėje buvo V. Levickaitė.
1983/84 mokslo metais išvyko į Trakų rajono Pastrėvio ašt. m-klą mokyklos direktorė D. Stasiūnienė. Į jos vietą paskirta dirbti matematikos mokytoja V. Martinkutė. Moklo metų bėgyje išvyko istorijos mokytojas K. Girdziušas. Į jo vietą paskirta Irena Gudaitienė, kuri dėstė chemiją, fiziką. Aštuonias klases baigė 8 mokiniai.
Mokykloje veikė šie būreliai: choro, sporto, jaunųjų gamtininkų, technikų, ateistų, turizmo-kraštotyros.Taip pat eilė draugijų: Raudonojo kryžiaus, Pedagogų, Skęstančiųjų gelbėjimo, gamtos apsaugos, knygų bičiulių, auto-moto, paminklų apsaugos, DOSAF.
Pavasarį mokykloje atliktas remontas. Patys mokytojai, kartu su direktore, valytojomis, mokiniais išdažė grindis, langus, taurintu popieriumi iškalė sienas.
Dienoraštis toliau vestas nuo 1995 metų.
-
-
Visus tuos metus Jagėlonių kaime gyveno ir dirbo lietuvių kalbos mokytoja Filomena Levickienė. F. Levickienės (Jančiūnaitės) tėviškė yra Liutonių kaimas. Tėveliai kolūkiečiai išaugino 6 vaikus: tris berniukus ir tris mergaites. Nuo pat mažens Filomena mylėjo lietuvių kalbą ir troško tapti mokytoja. Pirma darbovietė iš karto po vidurinės mokyklos buvo Stelmošiškių mokykla. Išdirbusi metus, 1953 metais atėjo dirbti į Jagėlonių mokyklą ir pasiliko.
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Jagėlonių kaimo bibliotekoje veikia paroda, skirta prisiminti Jagėlonių mokyklą.
Dienoraščiai, nuotraukų albumai, klasių žurnalai, piešiniai.
Visi, kurie gyvenote, mokėtės, dirbote šioje mokykloje, galite užsukti ir apžiūrėti parodą.
Parodą rengė:
Rita Vaišnorienė (Jagėlonių biblioteka),
-
- Jagėlonių kaime mokykla buvo įsteigta 1950 metais privačiame name pas Pukalską Juozą, Prano.
-
- 1951 metais mokykla perkelta į Grabijolo Adomo namą. Abiejuose pastatuose buvo po vieną klasę-kambarį. Dirbo mokytoja Filomena Venskutė-Ūsienė, Juozo.
-
-
1952 metų vasarą kolūkis, vadovaujant pirmininkui Jonui Virganavičiui, pastatė mokyklai naują pastatą (jis neišliko). Naujose patalpose buvo įrengtos dvi klasės, koridorius ir mokytojų kambarys.
1952/53 mokslo metai pradėti naujame pastate. Mokykla tapo savarankiška Jagėlonių pradine mokykla. Mokyklos vedėjo pareigoms buvo paskirta Filomena Venskutė-Ūsienė. Buvo atidaryta penkta klasė ir paskirtas dirbti mokytojas Antanas Ūsas, Petro. Mokykla dirbo dviem pamainom.
1953/54 mokslo metais atidaryta šešta klasė. Mokykla gavo Jagėlonių septynmetės mokyklos pavadinimą ir teises. Mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Bekešius, Povilo. Atvyko dirbti mokytojos Filomena Jančiūnaitė-Levickienė, Motiejaus ir Genė Karužaitė, Antano.
1954/55 mokslo metais atidaryta septinta klasė. Atvyko dirbti nauji pedagogai: Genė Kolevaitė, Antano, Zuzana Paulavičiūtė-Pukalskienė, Mykolo ir Aldona Nenartavičiūtė. Išsikėlė Genė Karužaitė, Antano.
Iki 1952 metų pavasario mokykla egzistavo kaip Žikaronių pradinės mokyklos antrasis komplektas.
-
- Mokyklos patalpos dirbant dviem pamainomis buvo per mažos. Išnuomotas Juozo Bliujaus, Antano namas, kuriame mokėsi I–III klasių mokiniai ir įsikūrė mokytojų kambarys. Tiek pradinės, tiek V–VII klasių mokiniai mokėsi dviem pamainomis.
-
- 1956 metais kolūkiui ėmė vadovauti buvęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas Kazys Matijošius. Jis, susipažinęs su mokyklos darbo sąlygomis, kurios buvo labai apgailėtinos, pasiūlė kolūkio valdybai statyti naują pastatą. Pasiūlymas buvo priimtas. Greitu laiku buvo gauta paskyra medžiui. Susidurta su sunkumais dėl pastato projekto. Kreiptasi į Vievio rajono Liaudies švietimo skyrių, po to į Švietimo ministeriją. Mažiausias projektas mokyklos pastatui ministerijoje buvo 280 mokinių. Toks projektas buvo per didelis esamomis sąlygomis. Todėl mokyklos projektą sudarė direktorius Jonas Bekešius. Kolūkis buvo silpnas. Trūko statybinės medžiagos ir meistrų. Teko skolintis medžiagų ir meistrų iš kitų kolūkių. Statybos užsitęsė. 1958 metais kolūkio pirmininku buvo paskirtas buvęs Užilgių pradinės mokyklos vedėjas Vytautas Stasiūnas. Jis mokyklos statybai skyrė daug dėmesio ir iki 1958 metų rugpjūčio 1 dienos buvo baigti pagrindiniai statybų darbai.
-
- Taip mokykla atrodė po 22 metų.
-
-
1958/59 mokslo metai pradėti naujose mokyklos patalpose. Įvyko pasikeitimų dirbančių mokytojų tarpe. Išsikėlė mokytoja Angelė Mieldažytė ir Genė Pikūnaitė. Atvyko dirbti Marytė Petrauskaitė. Mokyklos pastatas nebuvo tinkamai užbaigtas, žiemą buvo šalta.
1959/60 m. metais buvo dirbama pilnai užbaigtose statyti ir remontuoti mokyklos patalpose. Įrengtas atskiras pionierių kambarys, vaizdinių priemonių bei praktikos darbų kambariai. Dirbo tie patys mokytojai. Antraeilėms pareigoms paskirta dirbti Elvyra Ringailytė. Įsteigtas metodinis kampelis, kuriame pradėta kaupti geroji mokytojų darbo patirtis bei metodinė medžiaga. Klasių vadovai palaikė tampresnius ryšius su mokinių tėvais.
Veikė šie būreliai: meno saviveiklos (dramos, šokių, choro), sportininkų (šaškių, slidininkų, tinklinio), darbščiųjų rankų ir gamtininkų. Veikė Raudonojo Kryžiaus ir DOSAF organizacijos.
-
-
1960/61 metais atidaryta VIII-oji klasė. Gražiai buvo organizuota Rugsėjo pirmosios šventė. Išvakarėse vyresnių klasių mokiniai išnešiojo pakvietimus pirmokų tėvams. Rugsėjo pirmąją susirinko visi šventiškai pasipuošę, įteiktos dovanėlės pirmokams bei naujoms atvykusioms mokytojoms: Paulinai Pečiulytei bei Elenai Loibaitei.
Aštuonias klases baigė 13 mokinių. Tai buvo pirmoji aštuntokų laida mokykloje.
-
-
1962/63 m. metais didelis dėmesys buvo atkreiptas į mažaraščius ir beraščius. Mokytojai pasiskirstė po tris–keturis žmones ir juos mokė skaityti bei rašyti. Mokytojai platino knygas, vedė įvairioms švenčių progoms skirtus minėjimus, ruošėsi zoninei meno saviveiklos apžiūrai. Buvo suaktyvintas turistinis darbas. Turizmo būreliui vadovavo mokytoja Lionė Petkevičiūtė.
Aštuonias klases baigė 19 mokinių. Klasės vadovas buvo mokytojas A. Danilkevičius.
1963/64 m. metais iš mokyklos išvyko mokytojai: Žekys, Mikitenkovas, Dainytė. Į jų vietą atvyko dirbti mokytojai: Ana Moisejenko, Irena Rakauskaitė ir Angelė Bartkiūtė.
Buvo palaikomi glaudūs ryšiai su Žikaronių bei Vindziulių pradinėmis mokyklomis ir kt. Buvo vedami bendri susirinkimai, kontroliniai darbai.
Aštuonias klases baigė 13 mokinių.
-
-
1964/65 m. metais didelis dėmesys buvo atkreiptas į mokinių lankomumą. Mokytojai palaikė glaudžius ryšius su mokinių tėvais, kviesdavosi juos į pamokas, dirbo individualiai, ruošė susirinkimus. Taip pat buvo organizuojami kolektyviniai mokytojų apsilankymai nepažangių mokinių tėvų namuose. Gerai dirbo turistų-kraštotyrininkų būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Petkevičiūtė. Jaunieji turistai rinko apylinkės istoriją, aprašė turistinius žygius į albumą, vedė dienoraštį. Gerai dirbo Raudonojo Kryžiaus organizacija (vadovė A. Bartkiūtė). Veikė sanpostininkų užsiėmimai, vedė užsiėmimų žurnalą. Veikė jaunųjų gamtininkų būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Irena Rakauskaitė. Ji vadovavo ir šokių būreliui.
1965/66 m. metais vietoje mokytojų, kurios išvyko – Lionės Petkevičiūtės ir I. Rakauskaitės – atvyko dirbti Felicija Krasnikovaitė ir Ona Bagdonaitė.
Aštuonias klases baigė 20 mokinių (vadovė Filomena Levickienė).
-
-
1966/67 m. metais atvyko dirbti mokytoja Irena Suslavičiūtė, o išvyko Bagdonaitė. Svarbus proforientavimo klausimas, nukreipiant kuo daugiau mokinių į 9 klases, bei vidurinio išsilavinimo svarba.
1967/68 mokslo metais išvyksta dirbę mokytojai: Krasnikovaitė, Bagdonaitė, Maksimova. Atvyko dirbti: N. Danilkevičiūtė ir Vinickaitė. Mokslo metų bėgyje mokytojai kaupė padalomąją medžiagą, gamino vaizdines priemones, vadovavo įvairiems būreliams. Gerų rezultatų pasiekė dramos būrelis, kuriam vadovavo mokytoja A. Moisejenko. Apžiūros metu rajone suvaidinę veikaliuką „Mechaninis padėjėjas“ jie laimėjo 1-ąją vietą. Jaunųjų turistų – kraštotyrininkų būreliui vadovavo mokytoja A. Vinickaitė. Jaunieji turistai dalyvavo rajoniniame turistiniame sąskrydyje „Taika ir draugystė” Šilonyse ir pelnė 9-ąją vietą.
1969/70 mokslo metais dirbo šie mokytojai: J. Bekešius (direktorius), O. Bekešienė, N. Danilkevičiūtė, Z. Pukalskienė, M. Česonytė, Čičinskaitė, A. Moisejenko.
Mokykloje mokėsi 90 mokinių.
1970/71 mokslo metais pagrindinis mokyklos uždavinys buvo mokinių žinių sąmoningumas ir estetinis auklėjimas. Didelis dėmesys skiriamas aprangai, tvarkingumui, klasių ir mokyklos patalpų švarai.
Mokykloje šiais mokslo metais vyko klasių saviveiklos pasirodymai, paukščių šventė.
1971/72 mokslo metais mokykloje dirbo šie mokytojai: J. Bekešius (direktorius), O. Bekešienė, A. Danilkevičius, Z. Pukalskienė, F. Levickienė, M. Česonytė, R. Bandzevičiūtė, A. Moisejenko, J. Kurauskienė.
Mokytojai didelį dėmesį skyrė mokinių pažangumui kelti, mokinių auklėjamajam darbui. Jie organizavo reidus į mokinių namus patikrinti, kaip jie ruošia pamokas. Mokyklą tikrino inspektoriai. Jie pažymėjo, kad mokykloje švaru, tvarkinga, žydi gėlės. Mokytojai stengiasi dirbti.
1972/73 mokslo metais mokykloje dirbo šie mokytojai: J. Bekešius (direktorius), O. Bekešienė, A. Danilkevičius, Z. Pukalskienė, F. Levickienė, L. Matačiūnienė, R. Bandzevičiūtė, A. Moisejenko, J. Kurauskienė.
Mokyklos mokinių pažangumas buvo 97,4%. Kurso kartoti palikti 3 mokiniai. Šiais mokslo metais tie mokiniai, kurie mokėsi be trejetų, buvo atleisti nuo egzaminų. Tai B. Pukalskaitė, O. Rumsevičiūtė, B. Rakauskaitė.
1973/74 mokslo metais įsteigta klasės–kabinetai: biologijos-chemijos, fizikos-techninių priemonių, istorijos-geografijos, kalbų ir pradinių klasių.
-
-
Vadovauti mokyklai paskirtas Jonas Endrijaitis. Dirbo šie mokytojai: A. Danilkevičius, O. Ramanauskienė, J. Naudžiūnienė (Bandzevičiūtė), F. Levickienė, A. Moisejenko, Z. Pukalskienė, V. Lazauskienė.
1977/78 mokslo metais dienoraštis nevestas.
1978/79 mokslo metais dirbo šie mokytojai: J. Endrijaitis – mokyklos direktorius, R. Endrijaitienė – matematikos mokytoja, F. Levickienė – lietuvių kalbos mokytoja, A. Moisejenko – rusų kalbos mokytoja, Z. Pukalskienė – vyr. pionierių vadovė, vokiečių kalbos mokytoja, J. Kurauskienė – pradinių klasių mokytoja, O. Ramanauskienė – istorijos, geografijos mokytoja, J. Naudžiūnienė – biologijos, chemijos mokytoja, A. Danilkevičius – fizinio lavinimo mokytojas.
-
-
1979/80 mokslo metais išvyko mokytojos: O. Ramanauskienė ir J. Naudžiūnienė. Į jų vietą paskirti jaunas istorijos specialistas Kęstutis Girdziušas ir geografijos mokytoja A. Česonienė. Mokyklos direktorius J. Endrijaitis buvo paskirtas vadovauti Kaišiadorių 1-ajai vidurinei mokyklai, o vietoje jo liko K. Girdziušas. Išvyko ir matematikos mokytoja R. Endrijaitienė.
Džiugi ir nuotaikinga buvo rugsėjo 1-osios šventė. Mokyklos direktorius pasveikino naujai atvykusius mokytojusir 25 metus dirbančią šioje mokykloje Zuzaną Pukalskienę. Šiais mokslo metais aukštojo išsilavinimo diplomus gavo lietuvių kalbos mokytoja F. Levickienė ir geografijos mokytoja A. Česonienė.
1980/81 mokslo metais į pensiją išėjo mokytojas A. Danilkevičius. Vietoje jo dirbti paskirta jauna matematikos specialistė V. Martinkutė. A.Česonienė išėjo dekretinių atostogų. Vietoje jos dirbo Rita Čaplinskaitė. Mokyklos direktore paskirta buvusi Vilūnų ašt. mokyklos biologijos mokytoja Danguolė Stasiūnienė.
1981/82 mokslo metais mokykloje savo pedagoginio darbo stažą – 25 metus – atšventė pradinių klasių mokytoja J. Kurauskienė. 30 pedagoginio darbo stažą šioje mokykloje skaičiuoja mokytoja F. Levickienė.
Organizuota daug ekskursijų: VIII klasės mokiniai (vad. V. Martinkutė) buvo išvykę į ekskursiją po Vilniaus miestą, vėliau stebėjo cirko programą. VII klasės mokiniai (vad. A. Česonienė) aplankė Trakus, Kauno zoologijos sodą bei keletą muziejų, pabuvojo Vilniuje paveikslų galerijoje bei planetariume, Rumšiškių buities muziejuje.
-
-
1982/83 mokslo metais mokykla pasipuošė naujais baldais, dvi klasės iškaltos taurintu popieriumi. Mokytojų kolektyvas nepasikeitė. Muziką dėstyti važinėjo Strėvininkų ašt. m-klos mokytoja G. Kučinskienė. Mokytoja A. Moisejenko išlaikė valstybinius egzaminus. Mokytoja F. Levickienė pabuvojo klasės vadovų kursuose, o matematikos mokytoja V. Martinkutė – matematikos dalyko kursuose. Mokiniai dalyvavo turistiniame sąskrydyje Vepriuose (Ukmergės raj.) ir laimėjo trečią vietą (Mokytojos A. Česonienė ir M. Balasevičienė). Taip pat VIII klasės mokiniai pabuvojo Klaipėdoje, Palangoje, aplankė Kryžkalnį, Ablingą (vad. A. Česonienė). Daug dirbo mokiniai tvarkydami mokyklos aplinką, rinko bulves ir akmenis kolūkyje, dirbo gamybinėje brigadoje: ravėjo kolūkio bulves, dirbo prie šieno ir šiaudų, augino 50 arų runkelių.
VIII klases baigė 18 mokinių. Gerai mokėsi D. Čereškaitė, D. Jatkauskaitė, L. Korsakaitė. O N. Stasiulevičiūtė visus 8 metus mokėsi tik labai gerai. Aktyviausia ir kūrybingiausia klasėje buvo V. Levickaitė.
1983/84 mokslo metais išvyko į Trakų rajono Pastrėvio ašt. m-klą mokyklos direktorė D. Stasiūnienė. Į jos vietą paskirta dirbti matematikos mokytoja V. Martinkutė. Moklo metų bėgyje išvyko istorijos mokytojas K. Girdziušas. Į jo vietą paskirta Irena Gudaitienė, kuri dėstė chemiją, fiziką. Aštuonias klases baigė 8 mokiniai.
Mokykloje veikė šie būreliai: choro, sporto, jaunųjų gamtininkų, technikų, ateistų, turizmo-kraštotyros.Taip pat eilė draugijų: Raudonojo kryžiaus, Pedagogų, Skęstančiųjų gelbėjimo, gamtos apsaugos, knygų bičiulių, auto-moto, paminklų apsaugos, DOSAF.
Pavasarį mokykloje atliktas remontas. Patys mokytojai, kartu su direktore, valytojomis, mokiniais išdažė grindis, langus, taurintu popieriumi iškalė sienas.
Dienoraštis toliau vestas nuo 1995 metų.
-
- Visus tuos metus Jagėlonių kaime gyveno ir dirbo lietuvių kalbos mokytoja Filomena Levickienė. F. Levickienės (Jančiūnaitės) tėviškė yra Liutonių kaimas. Tėveliai kolūkiečiai išaugino 6 vaikus: tris berniukus ir tris mergaites. Nuo pat mažens Filomena mylėjo lietuvių kalbą ir troško tapti mokytoja. Pirma darbovietė iš karto po vidurinės mokyklos buvo Stelmošiškių mokykla. Išdirbusi metus, 1953 metais atėjo dirbti į Jagėlonių mokyklą ir pasiliko.
-
-
Jagėlonių kaimo bibliotekoje veikia paroda, skirta prisiminti Jagėlonių mokyklą.
Dienoraščiai, nuotraukų albumai, klasių žurnalai, piešiniai.
Visi, kurie gyvenote, mokėtės, dirbote šioje mokykloje, galite užsukti ir apžiūrėti parodą.
Parodą rengė:
Rita Vaišnorienė (Jagėlonių biblioteka),
