VAIDYBA, MENAS, SCENA
-
-
-
Tarptautinė teatro diena minima kovo 27 d. Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų.
Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai.
Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.
-
-
„Lietuvių teatro istorija“
Knygų autoriai – Lietuvos kultūros tyrimų (buvusio Kultūros, filosofijos ir meno) instituto mokslininkų grupė, tyrinėjanti Lietuvos teatro istorijos problemas. Išsamūs leidiniai vainikuoja 1997 metais pradėtą Lietuvos teatro istorijos tyrimų programą, kurios metu buvo išleistos keturios knygos:
„Lietuvių teatro istorija. 1929-1935“,
„Lietuvių teatro istorija. 1935-1940“ ,
„Lietuvių teatro istorija. 1970-1980“ ir
„Lietuvių teatro istorija. 1980-1990“.
-
-
„Lietuvos vaidybos mokykla. Teatro edukologija“
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų sudaryta knyga, apžvelgianti vaidybos studijas Lietuvoje bei aiškiau supažindinanti su aktorystės profesija. Knyga skirta dramos aktoriaus specialybei, joje apibendrintos profesionaliojo dramos teatro aktoriaus rengimo mokyklos ir metodikos. Tai pirmas bandymas atsakyti į klausimus, kokia yra nacionalinė vaidybos mokykla, kaip rengiami profesionalūs dramos teatro aktoriai.
Ypač naudinga planuojantiems studijuoti vaidybą.
-
-
„Teatras“
Phyllis Hartnoll
Plati ir gausiai iliustruota teatro istorija: pradedant nuo ištakų – choralinių himnų, giedotų prie Dioniso altoriaus, – ir baigiant daugybe nepaprastų pavidalų, kuriuos teatras įgijo mūsų laikais.
Phyllisas Hartnollas, vienas iš autoritetingiausių teatro istorikų, šioje knygoje aprėpia ir vaidybą, ir režisūrą, ir teatrų architektūrą bei interjerą, ir draminės literatūros raidą.
Gyvai ir įtaigiai perteikiama įvairių amžių, įvairių kraštų teatrų atmosfera: pradedant nuo ištakų – choralinių himnų, giedotų prie Dionisijaus altoriaus, – ir baigiant daugybe nepaprastų pavidalų, kuriuos teatras įgijo mūsų laikais.
-
-
„Po repeticijos“
Dovilė Zelčiūtė
Poetė, prozininkė, dramaturgė ir eseistė Dovilė Zelčiūtė šioje pokalbių apie teatrą knygoje susitinka su šešiolika šiandienos Lietuvos teatro kūrėjų. Su autore čia kalbasi aktoriai Birutė Raubaitė, Doloresa Kazragytė, Petras Venslovas, Jūratė Onaitytė, Alma Masiulionytė, Birutė Mar, Gytis Ivanauskas, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Dainius Gavenonis, Darius Meškauskas, Danutė Juronytė. Knygoje rasime ir aktoriaus Leonardo Zelčiaus eskizą, profesinėmis įžvalgomis dalijasi režisieriai Gytis Padegimas, Gintaras Varnas ir Oskaras Koršunovas. Knygoje „Po repeticijos“ dominuoja interviu žanras, taip pat skelbiamos kelios autorės recenzijos ir esė. Autorė drauge su kalbinamuoju žmogumi bando įvardyti, kas aktoriui ir režisieriui yra teatro magija, kokias funkcijas teatras atlieka šiandieniniame gyvenime. Svarstoma, ką teatras pajėgus duoti žiūrovui ir sykiu – kuriančiajam teatrą.
-
-
„Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“
Nijolė Narmontaitė
Knygoje sudėtos smagios, keistos, kartais mistiškos istorijos, kurios nutiko aktoriams, režisieriams ir kasininkėms. Užrašytos ir teatrinės legendos, keliaujančios iš lūpų į lūpas. Aktorės Nijolės Narmontaitės kalbinti kolegos papasakojo savo nuotykius scenoje, filmavimo aikštelėse, gastrolėse.
Į antrąją aktorės Nijolės Narmontaitės knygą „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“ sudėtos smagios, keistos, kartais graudokos istorijos, kurios nutiko teatro legendoms.
Trečioji knyga „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ – tai susitikimas su nepaprastai įdomiais aktoriais ir režisieriais.
-
-
„Juozo Miltinio repeticijos“
Juozas Glinskis
Šios repeticijos – savotiška Juozo Miltinio teatro enciklopedija, kurioje galima rasti pastebėjimų bene visais esminiais naujo, originalaus teatro kūrimo klausimais. Pirmojoje knygoje spausdinamos režisieriaus mintys statant Wolfgango Borcherto, Henriko Ibseno, Michailo Bulgakovo, Juozo Grušo ir kitas pjeses. Antrojoje knygoje spausdinamos režisieriaus mintys, išsakytos statant Augusto Strindbergo, Juozo Grušo, Eugene’o Lebiche ir kitų autorių pjeses, taip pat per antradienių susirinkimus. Trečiojoje knygoje spausdinamos režisieriaus mintys, išsakytos statant Sofoklio „Edipą karalių“.
-
-
„Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą“
Ramunė Balevičiūtė
Režisieriaus Rimo Tumino, kaip tikro romantiko, teatras gimsta žaidime ir iš žaidimo. Žaisti jis kviečia ir mus, žiūrovus. Ši knyga – tai bandymas atskleisti žaidžiančio Rimo Tumino teatro paslaptį, malonumą ir prasmę.
Aš tikiu, kad esu gimęs ne šiaip sau, o iš meilės, manau, kad aktorius – taip pat. Idealas man – laisvas žmogus teatre, scenoje. Noriu, kad žiūrovas, užuot pasakęs „aš mačiau gerą spektaklį“, pasakytų – „aš mačiau laisvus žmones“, – sako pats Rimas Tuminas.
-
-
„Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“
Ramunė Marcinkevičiūtė
Repeticijų užrašai, neskelbti interviu, kritikos tekstai ir socialiniai kontekstai atskleidžia komplikuotą pradžią to, kas šiandien vadinama Eimunto Nekrošiaus kultu.
Kokias erdves šis režisierius atveria už žodžių?
Kodėl jis, priklausęs „jaunimiečių kastai“, savo noru iš jos pasitraukė?
Ar esamojo laiko diagnozės jo spektakliuose ne tik negailestingos, bet ir tikslios?
Kodėl būtent Eimuntui Nekrošiui tarsi savaime primesta prievolė atstovauti idealaus menininko tipui būti sėkmės Pirosmaniu?..
-
-
„Vienintelė: Eugenijos Pleškytės laikas“
Birutė Vyšniauskaitė
Mintis įamžinti sudėtingo likimo ir išskirtinio talento aktorės kelią B. Vyšniauskaitei kilo 2009 m. rengiant interviu apie Joną Pleškį, E. Pleškytės brolį, 1961 m. pasitraukusį į Vakarus. Taip buvo sukurtas filmas, o vėliau atsirado idėja rašyti knygą, nes, anot autorės, „dar daug paslapčių liko už kadro“.
Į knygą sudėti pačios E. Pleškytės prisiminimai, dienoraščio fragmentai, jos šeimos narių, kartu su ja dirbusių aktorių , teatrologės I. Aleksaitės, kino kritikių G. Arlickaitės ir I. Keidošiūtės, bičiulių ir amžininkų liudijimai.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš asmeninio E. Pleškytės archyvo bei Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.
-
-
„Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora“
Svajūnas Sabaliauskas
Fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos Rūtos Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis. Kas iš tiesų buvo Rūta? Praskleiskime scenos uždangą…
Knygoje surinkta daugiau nei 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Mintimis dalijasi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, rašytojai Donaldas Kajokas, Sara Poisson, Grigorijus Kanovičius, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, aktoriai Regimantas Adomaitis, Jūratė Onaitytė, Petras Venslovas ir daugelis kitų.
-
-
„Kostas: eskizai scenos generolo portretui“
Arnas Ališauskas
Kostas Smoriginas yra vadinamas Lietuvos teatro scenos generolu. Jis – vienas žinomiausių mūsų šalies aktorių, kuris pasižymi išskirtiniu talentu, humoro jausmu ir bekompromisiu charakteriu. Kostas sukūrė daug svarbių vaidmenų, taip pat parašė lietuviams gerai žinomas, klasika virtusias dainas.
„Kostas“ – biografinė knyga, pasakojanti apie aktoriaus vaikystę, giminaičius, gyvenimą bei profesinį kelią. Tai atsiminimai apie gyvus ir mirusius žmones, Kosto Smorigino kolegas, taip pat tai vaidmenų ir gyvenimo situacijų analizė. Knygoje apčiuopiami ir bandymai rasti atsakymus į klausimus, ką reiškia gyventi šalia žvaigždės, ką išgyvena artimieji, kai aktorius ruošiasi vaidmeniui, kokia yra premijų ir žinomumo kaina bei kaip gimsta spektakliai. Arnas Ališauskas knygą kartu su Kostu Smoriginu rengė ištisus metus. Tai yra unikali galimybė pažvelgti į Lietuvos scenos užkulisius.
-
-
„Juozo Budraičio teatrinis likimas“
Daiva Šabasevičienė
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido teatrologės Daivos Šabasevičienės knygą „Juozo Budraičio teatrinis likimas“, kurioje išsamiai pristatoma legendinio teatro ir kino aktoriaus, Nacionalinės premijos laureato Juozo Budraičio teatrinė kūryba. Solidus, trijų šimtų puslapių leidinys laipsniškai supažindina skaitytoją su visais penkiolika Juozo Budraičio sukurtų teatro vaidmenų: nuo debiutinio Solneso režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, 1980) iki vėlyviausio Krepo vaidmens režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje Samuelio Becketto „Paskutinė Krepo juosta“ (Oskaro Koršunovo teatras, 2013).
-
-
„Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“
Daiva Šabasevičienė
Teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės knygoje „Smėlio pilys” plačiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato aktoriaus Regimanto Adomaičio (gim. 1937) kūrybinė veikla.
Knygoje apžvelgiami R. Adomaičio sukurti teatro ir kino vaidmenys, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras, skelbiami aktoriaus interviu, mintys, pasisakymai, esė, laiškai.
Knyga „Smėlio pilys” iliustruota R. Adomaičio vaidmenų nuotraukomis.
„Knyga „Smėlio pilys“ – tai į amžinybę nusitęsęs Regimanto Adomaičio ryšys su žiūrovais, be kurių neįsivaizduojama aktorinė būtis.“
Daiva Šabasevičienė
-
-
„Memuarai“
Donatas Banionis
„Memuaruose“ vaizdingai ir gyvai papasakotas ilgas ir įdomus menininko gyvenimas. Nuo 1941 m. Donatas Banionis pradėjo lankyti Juozo Miltinio dramos studiją ir kurti vaidmenis Panevėžio dramos teatre, 6-ajame dešimtmetyje ėmė filmuotis įvairiose kino studijose, žiūrovai pamatė aktorių filmuose „Adomas nori būti žmogumi“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Ne sezono metas“, „Goja“, „Soliaris“ ir kt.
Donatas Banionis savo knygoje prisimena daug spalvingų asmenybių, kūrėjų, kurių saviti charakteriai, netikėti poelgiai ar kūrybiniai impulsai lėmė ir paties aktoriaus kūrybinį gyvenimą. Tai susitikimai su rašytoju Vytautu Mačerniu, maestro Juozu Miltiniu, Vaclovu Blėdžiu, Vytautu Žalakevičiumi, Andrejumi Tarkovskiu ir daugeliu kitų.
Atsiminimai gausiai iliustruoti Donato Banionio gyvenimo ir vaidmenų kine bei teatre nuotraukomis, laiškų faksimilėmis.
-
-
„Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane“
Stasys Lipskis
Per šimtas ryškių, įsimintinų vaidmenų klasikinės bei lietuvių dramaturgijos spektakliuose, šiuolaikinėse pjesėse. Beveik pusšimtis vaidmenų kino filmuose, tarp jų ir lietuviško kinematografo šedevruose. Per dvidešimt literatūrinių programų, kuriose naujai nušvito ir klasikinis S. Daukanto, S. Nėries, V. Mykolaičio-Putino, P. Širvio, A. Mickevičiaus, ir šiuolaikinis J. Marcinkevičiaus, A. Maldonio, M. Martinaičio poezijos turtas.
Jam suteikti Lietuvos nusipelniusio artisto titulai. 1993 metais jis tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. 1996 m. jis apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, o 2003 m. už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai jam skirta Padėkos premija.
Ši knyga-albumas sumanyta kaip projektas, skirtas Nacionalinės premijos laureatų kūrybos sklaidai. Knygoje – ne tik ištraukos iš L. Noreikos parašytų knygų, bei jose skelbtos nuotraukos, bet ir skelbiami įdomiausi epizodai iš archyvinio rankraštinio palikimo.
-
-
„Iš teatro ložės : XX a. lietuvių scenografijos metmenys“
Audronė Girdzijauskaitė
„Iš teatro ložės: XX a. lietuvių scenografijos metmenys“ – taip vadinasi tai, ką dabar galima pavadinti ir Lietuvos scenografijos istorija ar sceninių vaizdų kaitos summa summarum. Ir nors mūsų teatruose ložių nėra tiek daug, teatrologė į savą „menininkų ložę“ priėmė visus svarbiausius ir etapinius scenos vaizdo kūrėjus. Pradėdama pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais ir dar anoniminiais „dekoracijų surinkėjais“ ir toliau keliaudama per garsius vardus ne vien teatre (o dažnai – ne teatre) Juzefą Čeičytę, Vytautą Kalinauską ir kt. iki likusios tik teatre Jūratės Paulėkaitės ir vėlesnių kūrėjų.
-
-
„Teatralų atsiminimai apie Andrių Oleką-Žilinską, Borisą Dauguvietį, Romualdą Juknevičių“
Andrašiūnaitė Rasa
Šioje knygoje mūsų teatro istorija atsiskleidžia kiek neįprastai – per teatralų atsiminimus. Tai atskiri istorijos fragmentai apie talentingiausius režisierius Andrių Oleką-Žilinską, Borisą Dauguvietį ir Romualdą Juknevičių. Kiekvienas iš jų nepaprastai spalvinga ir unikali asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinio teatro kūrime. Atskleidžiamas menininkų požiūris į savo profesiją, aktoriaus, režisieriaus darbą, teatro meną.
-
-
„Tema: visada yra galimybė“
Masiulis Algimantas
Vieno žymiausių Lietuvos aktorių, liaudies artisto, DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordino kavalieriaus dienoraščių ištraukos, mintys apie teatrą bei kolegas, repeticijų užrašai (1979-1998 m.)
Labai populiarus aktorius teatre sukūrė per pusantro šimto, kine – per šimtą vaidmenų, pelnė garbės vardų ir įvairių apdovanojimų. Laisvalaikiu A. Masiulis piešė ir tapė, surengė kelias dailės darbų parodas. A. Masiulis vaidino garsiuosiuose J. Miltinio spektakliuose „Komivojažieriaus mirtis“ (1958), „Šiaudinė skrybėlaitė“ (1959), „Makbetas“ (1961), „Volponė“ (1971), „Mirties šokis (1973) ir kituose.
-
-
„Be grimo“
Aleksaitė Irena
„Prieš jūsų akis dabar – teatras, kokį jį mačiau aš, – be grimo” – anotacijoje teigia knygos autorė teatrologė I. Aleksaitė.“.
„Pamatyti teatrą be grimo” susiviliojęs skaitytojas gali jaustis kiek suvedžiotas. Vaikystė, jaunystė, tėvų pamokos, brolio ir sesers likimai sudaro didesnę dalį knygos, nei teatro užkulisių peripetijos. Tai – gyvenimo dalyvės, o ne teatro stebėtojos memuarai.
-
-
„Monikos Mironaitės gyvenimo romanas“
Dagnė Jakševičiūtė
Monika Mironaitė – aktorė, jau Antrojo pasaulinio karo metais tapusi teatro legenda, ir tai buvo jos laimė ir nelaimė. Apie ją sakydavo, kad ji pati nesibaigiantis, niekad nenutrūkstantis teatras. Tad ši knyga – dar kartą užsižiebiantys prožektoriai, apšviečiantys gyvenimą-sceną, kur karaliavo Didžioji Monika. Dagnė Jakševičiūtė, būdama ne tik dukra, bet ir aktorė, bando savo knyga tą legendą sukonkretinti iš vidaus, iš gyvenimo scenos užkulisių, iš namų aplinkos.
-
-
Knygas galite užsisakyti:
tel: +370 678 84988
el. paštu: elektrenai@esvb.lt
el. kataloge: ibiblioteka.lt
Parodos pristatymą paruošė Elektrėnų sav. Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė R.Raudoniūtė
-
-
Tarptautinė teatro diena minima kovo 27 d. Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų.
Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai.
Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.
-
-
„Lietuvių teatro istorija“
Knygų autoriai – Lietuvos kultūros tyrimų (buvusio Kultūros, filosofijos ir meno) instituto mokslininkų grupė, tyrinėjanti Lietuvos teatro istorijos problemas. Išsamūs leidiniai vainikuoja 1997 metais pradėtą Lietuvos teatro istorijos tyrimų programą, kurios metu buvo išleistos keturios knygos:
„Lietuvių teatro istorija. 1929-1935“,
„Lietuvių teatro istorija. 1935-1940“ ,
„Lietuvių teatro istorija. 1970-1980“ ir
„Lietuvių teatro istorija. 1980-1990“.
-
-
„Lietuvos vaidybos mokykla. Teatro edukologija“
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų sudaryta knyga, apžvelgianti vaidybos studijas Lietuvoje bei aiškiau supažindinanti su aktorystės profesija. Knyga skirta dramos aktoriaus specialybei, joje apibendrintos profesionaliojo dramos teatro aktoriaus rengimo mokyklos ir metodikos. Tai pirmas bandymas atsakyti į klausimus, kokia yra nacionalinė vaidybos mokykla, kaip rengiami profesionalūs dramos teatro aktoriai.
Ypač naudinga planuojantiems studijuoti vaidybą.
-
-
„Teatras“
Phyllis Hartnoll
Plati ir gausiai iliustruota teatro istorija: pradedant nuo ištakų – choralinių himnų, giedotų prie Dioniso altoriaus, – ir baigiant daugybe nepaprastų pavidalų, kuriuos teatras įgijo mūsų laikais. Phyllisas Hartnollas, vienas iš autoritetingiausių teatro istorikų, šioje knygoje aprėpia ir vaidybą, ir režisūrą, ir teatrų architektūrą bei interjerą, ir draminės literatūros raidą.
Gyvai ir įtaigiai perteikiama įvairių amžių, įvairių kraštų teatrų atmosfera: pradedant nuo ištakų – choralinių himnų, giedotų prie Dionisijaus altoriaus, – ir baigiant daugybe nepaprastų pavidalų, kuriuos teatras įgijo mūsų laikais.
-
-
„Po repeticijos“
Dovilė Zelčiūtė
Poetė, prozininkė, dramaturgė ir eseistė Dovilė Zelčiūtė šioje pokalbių apie teatrą knygoje susitinka su šešiolika šiandienos Lietuvos teatro kūrėjų. Su autore čia kalbasi aktoriai Birutė Raubaitė, Doloresa Kazragytė, Petras Venslovas, Jūratė Onaitytė, Alma Masiulionytė, Birutė Mar, Gytis Ivanauskas, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Dainius Gavenonis, Darius Meškauskas, Danutė Juronytė. Knygoje rasime ir aktoriaus Leonardo Zelčiaus eskizą, profesinėmis įžvalgomis dalijasi režisieriai Gytis Padegimas, Gintaras Varnas ir Oskaras Koršunovas. Knygoje „Po repeticijos“ dominuoja interviu žanras, taip pat skelbiamos kelios autorės recenzijos ir esė. Autorė drauge su kalbinamuoju žmogumi bando įvardyti, kas aktoriui ir režisieriui yra teatro magija, kokias funkcijas teatras atlieka šiandieniniame gyvenime. Svarstoma, ką teatras pajėgus duoti žiūrovui ir sykiu – kuriančiajam teatrą.
-
-
„Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“
Nijolė Narmontaitė
Knygoje sudėtos smagios, keistos, kartais mistiškos istorijos, kurios nutiko aktoriams, režisieriams ir kasininkėms. Užrašytos ir teatrinės legendos, keliaujančios iš lūpų į lūpas. Aktorės Nijolės Narmontaitės kalbinti kolegos papasakojo savo nuotykius scenoje, filmavimo aikštelėse, gastrolėse.
Į antrąją aktorės Nijolės Narmontaitės knygą „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“ sudėtos smagios, keistos, kartais graudokos istorijos, kurios nutiko teatro legendoms.
Trečioji knyga „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ – tai susitikimas su nepaprastai įdomiais aktoriais ir režisieriais.
-
-
„Juozo Miltinio repeticijos“
Juozas Glinskis
Šios repeticijos – savotiška Juozo Miltinio teatro enciklopedija, kurioje galima rasti pastebėjimų bene visais esminiais naujo, originalaus teatro kūrimo klausimais. Pirmojoje knygoje spausdinamos režisieriaus mintys statant Wolfgango Borcherto, Henriko Ibseno, Michailo Bulgakovo, Juozo Grušo ir kitas pjeses. Antrojoje knygoje spausdinamos režisieriaus mintys, išsakytos statant Augusto Strindbergo, Juozo Grušo, Eugene’o Lebiche ir kitų autorių pjeses, taip pat per antradienių susirinkimus. Trečiojoje knygoje spausdinamos režisieriaus mintys, išsakytos statant Sofoklio „Edipą karalių“.
-
-
„Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą“
Ramunė Balevičiūtė
Režisieriaus Rimo Tumino, kaip tikro romantiko, teatras gimsta žaidime ir iš žaidimo. Žaisti jis kviečia ir mus, žiūrovus. Ši knyga – tai bandymas atskleisti žaidžiančio Rimo Tumino teatro paslaptį, malonumą ir prasmę.
Aš tikiu, kad esu gimęs ne šiaip sau, o iš meilės, manau, kad aktorius – taip pat. Idealas man – laisvas žmogus teatre, scenoje. Noriu, kad žiūrovas, užuot pasakęs „aš mačiau gerą spektaklį“, pasakytų – „aš mačiau laisvus žmones“, – sako pats Rimas Tuminas.
-
-
„Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“
Ramunė Marcinkevičiūtė
Repeticijų užrašai, neskelbti interviu, kritikos tekstai ir socialiniai kontekstai atskleidžia komplikuotą pradžią to, kas šiandien vadinama Eimunto Nekrošiaus kultu.
Kokias erdves šis režisierius atveria už žodžių?
Kodėl jis, priklausęs „jaunimiečių kastai“, savo noru iš jos pasitraukė?
Ar esamojo laiko diagnozės jo spektakliuose ne tik negailestingos, bet ir tikslios?
Kodėl būtent Eimuntui Nekrošiui tarsi savaime primesta prievolė atstovauti idealaus menininko tipui būti sėkmės Pirosmaniu?..
-
-
„Vienintelė: Eugenijos Pleškytės laikas“
Birutė Vyšniauskaitė
Mintis įamžinti sudėtingo likimo ir išskirtinio talento aktorės kelią B. Vyšniauskaitei kilo 2009 m. rengiant interviu apie Joną Pleškį, E. Pleškytės brolį, 1961 m. pasitraukusį į Vakarus. Taip buvo sukurtas filmas, o vėliau atsirado idėja rašyti knygą, nes, anot autorės, „dar daug paslapčių liko už kadro“.
Į knygą sudėti pačios E. Pleškytės prisiminimai, dienoraščio fragmentai, jos šeimos narių, kartu su ja dirbusių aktorių , teatrologės I. Aleksaitės, kino kritikių G. Arlickaitės ir I. Keidošiūtės, bičiulių ir amžininkų liudijimai.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš asmeninio E. Pleškytės archyvo bei Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.
-
-
„Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora“
Svajūnas Sabaliauskas
Fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos Rūtos Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis. Kas iš tiesų buvo Rūta? Praskleiskime scenos uždangą…
Knygoje surinkta daugiau nei 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Mintimis dalijasi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, rašytojai Donaldas Kajokas, Sara Poisson, Grigorijus Kanovičius, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, aktoriai Regimantas Adomaitis, Jūratė Onaitytė, Petras Venslovas ir daugelis kitų.
-
-
„Kostas: eskizai scenos generolo portretui“
Arnas Ališauskas
Kostas Smoriginas yra vadinamas Lietuvos teatro scenos generolu. Jis – vienas žinomiausių mūsų šalies aktorių, kuris pasižymi išskirtiniu talentu, humoro jausmu ir bekompromisiu charakteriu. Kostas sukūrė daug svarbių vaidmenų, taip pat parašė lietuviams gerai žinomas, klasika virtusias dainas.
„Kostas“ – biografinė knyga, pasakojanti apie aktoriaus vaikystę, giminaičius, gyvenimą bei profesinį kelią. Tai atsiminimai apie gyvus ir mirusius žmones, Kosto Smorigino kolegas, taip pat tai vaidmenų ir gyvenimo situacijų analizė. Knygoje apčiuopiami ir bandymai rasti atsakymus į klausimus, ką reiškia gyventi šalia žvaigždės, ką išgyvena artimieji, kai aktorius ruošiasi vaidmeniui, kokia yra premijų ir žinomumo kaina bei kaip gimsta spektakliai. Arnas Ališauskas knygą kartu su Kostu Smoriginu rengė ištisus metus. Tai yra unikali galimybė pažvelgti į Lietuvos scenos užkulisius.
-
-
„Juozo Budraičio teatrinis likimas“
Daiva Šabasevičienė
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido teatrologės Daivos Šabasevičienės knygą „Juozo Budraičio teatrinis likimas“, kurioje išsamiai pristatoma legendinio teatro ir kino aktoriaus, Nacionalinės premijos laureato Juozo Budraičio teatrinė kūryba. Solidus, trijų šimtų puslapių leidinys laipsniškai supažindina skaitytoją su visais penkiolika Juozo Budraičio sukurtų teatro vaidmenų: nuo debiutinio Solneso režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, 1980) iki vėlyviausio Krepo vaidmens režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje Samuelio Becketto „Paskutinė Krepo juosta“ (Oskaro Koršunovo teatras, 2013).
-
-
„Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“
Daiva Šabasevičienė
Teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės knygoje „Smėlio pilys” plačiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato aktoriaus Regimanto Adomaičio (gim. 1937) kūrybinė veikla.
Knygoje apžvelgiami R. Adomaičio sukurti teatro ir kino vaidmenys, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras, skelbiami aktoriaus interviu, mintys, pasisakymai, esė, laiškai.
Knyga „Smėlio pilys” iliustruota R. Adomaičio vaidmenų nuotraukomis.
„Knyga „Smėlio pilys“ – tai į amžinybę nusitęsęs Regimanto Adomaičio ryšys su žiūrovais, be kurių neįsivaizduojama aktorinė būtis.“ Daiva Šabasevičienė
-
-
„Memuarai“
Donatas Banionis
„Memuaruose“ vaizdingai ir gyvai papasakotas ilgas ir įdomus menininko gyvenimas. Nuo 1941 m. Donatas Banionis pradėjo lankyti Juozo Miltinio dramos studiją ir kurti vaidmenis Panevėžio dramos teatre, 6-ajame dešimtmetyje ėmė filmuotis įvairiose kino studijose, žiūrovai pamatė aktorių filmuose „Adomas nori būti žmogumi“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Ne sezono metas“, „Goja“, „Soliaris“ ir kt.
Donatas Banionis savo knygoje prisimena daug spalvingų asmenybių, kūrėjų, kurių saviti charakteriai, netikėti poelgiai ar kūrybiniai impulsai lėmė ir paties aktoriaus kūrybinį gyvenimą. Tai susitikimai su rašytoju Vytautu Mačerniu, maestro Juozu Miltiniu, Vaclovu Blėdžiu, Vytautu Žalakevičiumi, Andrejumi Tarkovskiu ir daugeliu kitų.
Atsiminimai gausiai iliustruoti Donato Banionio gyvenimo ir vaidmenų kine bei teatre nuotraukomis, laiškų faksimilėmis.
-
-
„Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane“
Stasys Lipskis
Per šimtas ryškių, įsimintinų vaidmenų klasikinės bei lietuvių dramaturgijos spektakliuose, šiuolaikinėse pjesėse. Beveik pusšimtis vaidmenų kino filmuose, tarp jų ir lietuviško kinematografo šedevruose. Per dvidešimt literatūrinių programų, kuriose naujai nušvito ir klasikinis S. Daukanto, S. Nėries, V. Mykolaičio-Putino, P. Širvio, A. Mickevičiaus, ir šiuolaikinis J. Marcinkevičiaus, A. Maldonio, M. Martinaičio poezijos turtas.
Jam suteikti Lietuvos nusipelniusio artisto titulai. 1993 metais jis tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. 1996 m. jis apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, o 2003 m. už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai jam skirta Padėkos premija.
Ši knyga-albumas sumanyta kaip projektas, skirtas Nacionalinės premijos laureatų kūrybos sklaidai. Knygoje – ne tik ištraukos iš L. Noreikos parašytų knygų, bei jose skelbtos nuotraukos, bet ir skelbiami įdomiausi epizodai iš archyvinio rankraštinio palikimo.
-
-
„Iš teatro ložės : XX a. lietuvių scenografijos metmenys“
Audronė Girdzijauskaitė
„Iš teatro ložės: XX a. lietuvių scenografijos metmenys“ – taip vadinasi tai, ką dabar galima pavadinti ir Lietuvos scenografijos istorija ar sceninių vaizdų kaitos summa summarum. Ir nors mūsų teatruose ložių nėra tiek daug, teatrologė į savą „menininkų ložę“ priėmė visus svarbiausius ir etapinius scenos vaizdo kūrėjus. Pradėdama pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais ir dar anoniminiais „dekoracijų surinkėjais“ ir toliau keliaudama per garsius vardus ne vien teatre (o dažnai – ne teatre) Juzefą Čeičytę, Vytautą Kalinauską ir kt. iki likusios tik teatre Jūratės Paulėkaitės ir vėlesnių kūrėjų.
-
-
„Teatralų atsiminimai apie Andrių Oleką-Žilinską, Borisą Dauguvietį, Romualdą Juknevičių“
Andrašiūnaitė Rasa
Šioje knygoje mūsų teatro istorija atsiskleidžia kiek neįprastai – per teatralų atsiminimus. Tai atskiri istorijos fragmentai apie talentingiausius režisierius Andrių Oleką-Žilinską, Borisą Dauguvietį ir Romualdą Juknevičių. Kiekvienas iš jų nepaprastai spalvinga ir unikali asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinio teatro kūrime. Atskleidžiamas menininkų požiūris į savo profesiją, aktoriaus, režisieriaus darbą, teatro meną.
-
-
„Tema: visada yra galimybė“
Masiulis Algimantas
Vieno žymiausių Lietuvos aktorių, liaudies artisto, DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordino kavalieriaus dienoraščių ištraukos, mintys apie teatrą bei kolegas, repeticijų užrašai (1979-1998 m.)
Labai populiarus aktorius teatre sukūrė per pusantro šimto, kine – per šimtą vaidmenų, pelnė garbės vardų ir įvairių apdovanojimų. Laisvalaikiu A. Masiulis piešė ir tapė, surengė kelias dailės darbų parodas. A. Masiulis vaidino garsiuosiuose J. Miltinio spektakliuose „Komivojažieriaus mirtis“ (1958), „Šiaudinė skrybėlaitė“ (1959), „Makbetas“ (1961), „Volponė“ (1971), „Mirties šokis (1973) ir kituose.
-
-
„Be grimo“
Aleksaitė Irena
„Prieš jūsų akis dabar – teatras, kokį jį mačiau aš, – be grimo” – anotacijoje teigia knygos autorė teatrologė I. Aleksaitė.“.
„Pamatyti teatrą be grimo” susiviliojęs skaitytojas gali jaustis kiek suvedžiotas. Vaikystė, jaunystė, tėvų pamokos, brolio ir sesers likimai sudaro didesnę dalį knygos, nei teatro užkulisių peripetijos. Tai – gyvenimo dalyvės, o ne teatro stebėtojos memuarai.
-
-
„Monikos Mironaitės gyvenimo romanas“
Dagnė Jakševičiūtė
Monika Mironaitė – aktorė, jau Antrojo pasaulinio karo metais tapusi teatro legenda, ir tai buvo jos laimė ir nelaimė. Apie ją sakydavo, kad ji pati nesibaigiantis, niekad nenutrūkstantis teatras. Tad ši knyga – dar kartą užsižiebiantys prožektoriai, apšviečiantys gyvenimą-sceną, kur karaliavo Didžioji Monika. Dagnė Jakševičiūtė, būdama ne tik dukra, bet ir aktorė, bando savo knyga tą legendą sukonkretinti iš vidaus, iš gyvenimo scenos užkulisių, iš namų aplinkos.
-
-
Knygas galite užsisakyti:
tel: +370 678 84988
el. paštu: elektrenai@esvb.lt
el. kataloge: ibiblioteka.lt
Parodos pristatymą paruošė Elektrėnų sav. Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė R.Raudoniūtė
