Julija Kirkilienė

JULIJA KIRKILIENĖ (Viskontaitė) gim. 1951 m. Skuodo r., Prialgavos kaime. Žurnalistė, laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktorė.

Julija Viskontaitė (Kirkilienė) mokėsi Skuodo r. vidurinėje mokyloje. Jau mokykloje puikiai rašė rašinius, jų buvo spausdinta Skuodo r. laikraštyje „Mūsų žodis“, „Lietuvos pionierius“, „Moksleivis“. Rašyti moksleivę įkvėpė Skuodo r. Šačių vidurinėje mokykloje dirbę mokytojai lituanistai Onutė ir Vytautas Šulskiai. Baigusi vidurinę neakivaizdiniu būdu studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbos ir literatūros. Baigusi universitetą dirbo lietuvių kalbos mokytoja Skuodo r. Rukų, vėliau Luobos aštuonmetėse mokyklose. Julija augo septynių vaikų šeimoje be tėvo, todėl sulaukus pilnametystės teko galvoti, kaip pragyventi padėti pačiai ir padėti jaunesniems broliams ir sesėms. Todėl 1974–1976 m. dirbo prekybiniuose laivuose. Nusprendus dirbti prekybiniuose laivuose, teko atsisveikino su darbu mokykloje, nė gerai nežinodama tvarkos, kaip jūreiviai parenkami. Atliko patikrą, o vizos laukti teko trejus metus. Tuomet teko ieškoti kito darbo. Įsidarbino Skuode Taupomosios kasos revizore, netrukus tapo ir jos vedėja. Džiaugėsi ir neblogu atlyginimu, ir viltimi netrukus gauti butą Skuode. Būtent tada ir sulaukė žinios, kad priimama į tolimojo plaukiojimo prekybinį laivą.
Pasiryžo: atsisakė rajono taupomosios kasos vedėjos darbo ir išplaukė dirbti prekybiniuose laivuose. Sunkumus jūroje atpirko įspūdžiai krante: 1974-1976 m. aplankė beveik visus Europos uostus, pamatė Egipto piramides, žvalgėsi po Paryžių, stebėjosi laukinės gamtos parkais Afrikoje, aplankė šiaurinę Rusiją – Murmanską, Archangelską, Igarką ir kt.
Laive padirbėjusi porą metų, Julija sukūrė šeimą su jūreiviu klaipėdiečiu ir apsigyveno Klaipėdoje. Tuo metu Klaipėdoje kaip tik statė naują Duonos kombinatą ir ieškojo darbuotojų. Julija ten ir nuėjo dirbti. Neakivaizdiniu būdu baigė Maisto pramonės technikumą ir įgijo duonos kepimo technologės specialybę, galėjusią užtikrinti skalsesnį gyvenimą.
Tačiau Klaipėdoje buto jauna šeima neturėjo. Perskaitė Julija laikraštyje straipsnį (ji visada skaitė spaudą): statosi nauji miestai, ten suteikiamas gyvenamas plotas. Taip 1982 m. Kirkilai apsigyveno Elektrėnuose.
2000-aisiais įkūrus Elektrėnų savivaldybę, mieste buvo įkurti du laikraščiai. Vieną įkūrė savivaldybės valdančioji dauguma, kitą – Kazlų Rūdoje įsikūrusi Aleksandro Minino „Kronikos redakcija“. Jos atstovas vieną sekmadienį paskambino Julijai ir pasiūlė platinti „Elektrėnų kroniką“. Julija pažinojo rajoną, mokėjo vairuoti, turėjo automobilį ir fotoaparatą. Į Elektrėnus atvyko „Elektrėnų kronikos“ redaktorius, rusų kalbos specialistas Romualdas Černeckis. Julija vėl pasinėrė į naują veiklą: surado patalpas redakcijai, rado rėmėjų, padėjusių nusipirkti telefono – fakso aparatą, ieškojo prenumeratorių ir reklamos tiekėjų. 2000 metais redakcijos dirbo taip: rankraščius Julija veždavo į Kazlų Rūdą, ten juos surinkdavo kompiuteriu, maketuotojas sumaketuodavo, spaustuvėje atspausdindavo vieno popieriaus lanko A4 formato laikraštį, Julija juos parsiveždavo ir išplatindavo Elektrėnų savivaldybėje. O platindama surinkdavo medžiagos kitam laikraščio numeriui, fotografavo juostiniu fotoapratu. Tačiau po poros metų sumanymas Kazlų Rūdoje leisti visų Lietuvos rajonų kronikas užgeso. Iškilo dilema: arba ,,Elektrėnų kronika” uždaro (taip ir nutiko daugelyje rajonų ir savivaldybių), arba patys kuria leidinį.
UAB ,,Elektrėnų kronika” buvo įkurta 2002 m. rugsėjo mėnesį. Įsteigta 2,5 etato: J. Kirkilienė buvo paskirta dirbti administracijos vadovės – redaktorės pareigose.
O Julija vis ieškojo literatūros apie žurnalistiką, lankė visus žurnalistams skirtus kursus, baigė pusės metų Žurnalistikos profesines studijas Žurnalistikos institute.
2004 metų vasarą buvo renkama žurnalistikos studentų neakivaizdininkų grupė ir Julija įstojo mokytis į Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą ir 2010 metais įgijo Komunikacijos ir informacijos bakalauro kvalifikaciją.
2003 metais Julija parašė pirmą projektą Spaudos, radijo ir televizijos rėmino fondui. Gavus SRTRF paramą 15 tūkst. litų atidavė ,,Elektrėnų kronikai”. Paramą kultūriniams projektams iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ,,Elektrėnų kronika” gauna beveik kasmet, dalyvauja įvairiuose viešinimui skirtuose konkursuose, dažnai juos laimi.
Pamainą sau Julija paruošė: marti Virginija Jacinavičiūtė irgi VU Kominikacijos fakultete baigė žurnalistiką. Kokia laikraščio perspektyva? J. Kirkilienė tikisi, kad popierinis laikraščio variantas artimiausiu laiku neišnyks.
Taip mąstyti skatina LKT skelbiami skaitymo skatinimo iniciatyvų projektai. „Elektrėnų kronika“ dalyvavo pirmajame iniciatyvų konkurse, projektas „Skaitau, mąstau, kalbu, rašau“ apie savivaldybės piliakalnius ir senąsias gyvenvietes pritraukė nemažai jaunimo.
Per 24 laikraščio gyvavimo metų nė vienas „Elektrėnų kronikos“ numeris nepasirodė be J. Kirkilienės straipsnių. Be įtempto vadybos darbo, Julija renka medžiagą rašiniams, rašo viešinimo straipsnius, dalyvauja savivaldybės tarybos posėdžiuose ir komitetuose – laikraštis turi žinoti, kas vyksta politiniame gyvenime. Penktadieniais dalį laikraščio tiražo pati išvežioja skaitytojams. Julijos darbas pasirūpinti, kad „Elektrėnų kronikos“ būtu visur: kiekvienoje mažytėje parduotuvėlėje, kiekvienoje nevyriausybinėje organizacijoje, aptarnavimo sferos įstaigoje.
2018 m. Julija Kirkilienė Lietuvos žurnalistikos sąjungos buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus Žurnalistikai“.
https://darbas.libis.lt/bibliographic/catalog/national-records